Kauno savivaldybė, Susisiekimo ministerija ir verslininkai sutaria, kad reikia pradėti statyti, o ne tik diskutuoti apie krovininį upių uostą.

Ministras dalijo pažadus

Galimybių studijos išvadose, kurias pernai pristatė Vidaus vandens kelių direkcija, uostą pasiūlyta statyti Marvelėje, kairiajame Nemuno krante. Preliminariais apskaičiavimais, uosto statyba kainuotų apie 88 milijonus litų.

Kaune vakar vykusiame pasitarime dėl krovininės prieplaukos projekto dalyvavęs susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius teigė, remiantis šią iniciatyvą ir garantuojantis, kad ministerija šiam projektui pritars.

Ministerija žada skirti lėšų krantinei sutvarkyti. Uosto operatoriaus konkurse ketina dalyvauti ir į infrastruktūrą investuoti bendrovė „Kelių remonto grupė“, gabenanti krovinius Nemunu.

Pinigų taip pat tikimasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Už šį projektą bus atsakinga valstybinė įmonė „Vidaus vandens kelių direkcija“.

Pernai liepą Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė, kad apie 20 hektarų teritorija tarp Marvelės gat­vės ir Nemuno upės būtų pritaikyta inžinerinei infrastruktūrai. Šioje teritorijoje ir bus formuojamas žemės sklypas, kuriame turėtų iškilti valstybinis krovininis upių uostas. Tikimasi, kad naujame uoste per metus būtų perkeliama daugiau nei 600 tūkstančių tonų krovinių.

Atsisakė statyti Petrašiūnuose

Kauno meras Andrius Kupčinskas pažadėjo, kad savivaldybė savo lėšomis pakeis Bendrąjį planą, parengs detalųjį planą ir užsakys poveikio aplinkai vertinimą.

„Savivaldybė atsisakė planų tokį uostą statyti Petrašiūnuose. Ten esanti žemė yra grąžinta savininkams, taip pat kiltų problemų dėl tiltų“, – aiškino meras.

Kauno apskrities viršininko pavaduotojas Virginijus Vizbaras informavo, kad Marvelėje esanti teritorija priklauso valstybei, yra neužstatyta. „Turiu prašymą, kad po šio mūsų pasitarimo ta žemė nebūtų kam nors grąžinta. Turiu tokios patirties. Taip atsitiko, kai susitarėme dėl „Rail Baltica“ projekto, o po dviejų savaičių kažkam buvo grąžinta žemė mums reikalingoje teritorijoje“, – priminė A.Butkevičius.

Krovininio upių uosto projektas bus įgyvendintas keliais etapais. Pirmiausia bus sutvarkyta prieplauka, ją pritaikant kroviniams pakrauti ir iškrauti, įrengta minimali infrastruktūra ir 3 hektarų ploto aikštelė kroviniams sandėliuoti.

Vienintelis pasirinktos vietos trūkumas – šalia nėra geležinkelio. Jį nutiesti kainuotų apie 200 milijonų litų. Kaip tik dėl to šiuo uostu trąšoms pervežti negalėtų naudotis bendrovė „Achema“.

Verslininkai sutinka investuoti

„Vidaus vandens kelių direkcijos“ generalinis direktorius Gintautas Labanauskas įsitikinęs, kad krovininis uostas pagyvintų laivybą Nemunu. Kol kas krovinius Nemunu plukdo bendrovė „Kelių remonto grupė“. Įmonė turi dvi 1000 tonų keliamosios galios baržas, kuriomis birios statybinės medžiagos keliauja iš Jurbarko į Klaipėdą.  Bendrovei priklauso gamykla, kurioje perdirbamas gamtinis žvyras.

„Deja, kol kas į Kauną krovinius vežame autotransportu. Krovininis uostas mums yra labai reikalingas. Jei jis bus statomas, investuosime į šį objektą. Taip pat svarstysime galimybę pirkti daugiau baržų“, – žadėjo „Kelių remonto grupės“ generalinis direktorius Vidmantas Norkus.

Bendrovė norėtų naudotis ir laikinu uostu, kuriame būtų įrengta prieplauka, tačiau aplinkosaugininkai perspėjo, kad laikino pobūdžio objektų jie neleis įteisinti. Kol kas bendrovė krovinius „Vidaus vandens kelių direkcijos“ teritorijoje gali iš baržų perkelti tiesiai į automobilius.

Senasis uostas – apleistas

Senojoje prieplaukoje Žemojoje Fredoje verslininkai neskuba pradėti žadėtų statybų, nors prieš keletą metų skubino savivaldybę iškelti uostą. Maždaug šešių hektarų teritorijoje Nemuno pakrantėje planuojami statyti gyvenamieji namai ir komerciniai statiniai.

„Kauno tarptautinio upių uosto“ valdybos narys Vilmantas Šimoniūtis teigė, kad kol kas darbai neplanuojami.

„Laukiame, kol bus rekonstruota H. ir O.Minkovskių gatvė. Tik tada mes pradėsime darbus. Procesas užtruks, nes gatvei praplatinti reikės išpirkti žemės. Manau, kad geriausiu atveju mes statyti pradėsime 2009 metų pabaigoje“, – užsiminė verslininkas.

Pirmąją naujojo komplekso koncepciją parengė žinomas norvegų architektas Nielsas Torpas.

Vėliau buvo užsakyta dar viena koncepcija, kurią atliko Vilniaus architektų grupė. „Kitą savaitę užsakysime trečiąją viziją. Norėtume, kad ją parengtų architektai Asta ir Šarūnas Kiaunės. Turime laiko išsirinkti geriausią variantą“, – aiškino V.Šimoniūtis.