Po pietų Kauną užklojęs juodų debesų patalas grasino dideliu išbandymu, tačiau miestas nenukentėjo. Užtat rajone be elektros liko šimtai vartotojų.

Paplūdo gatvės

Apie 14 val. Kaune buvo tamsu lyg vėlyvą rudenį, pakilęs vėjas ėmė taršyti medžių šakas, netrukus gatvėmis pradėjo plaukti lietaus vandens upės. Nugriaudėjus perkūnijai, kai kuriose miesto vietose trumpam dingo ne tik interneto, bet ir mobilusis ryšys. Atrodė, kad Kaunas neišvengs eilinės trumpos, bet žaibiškai užgriūnančios ir nemažai nuostolių pridarančios audros. Tačiau gamtos rūstybei atslūgus, specialiosios tarnybos konstatavo, kad mieste nieko bloga neįvyko.

Tačiau rajone žaibo išversti medžiai užvirto ant elektros energijos tinklų, kurioms nutrūkus be elektros liko apie 400 vartotojų Garliavoje, Babtuose ir Panevėžiuke. VST žadėjo, kad visi gedimai bus pašalinti iki vakaro.

Tuo metu Kauno ugniagesiai gelbėtojai negavo nė vieno pranešimo apie nuvirtusius medžius, o VST – apie nutrauktus elektros tinklus. Tradiciškai paplūdo kai kurios miesto gatvės, į jas išskubėjo "Kauno vandenų" avarinės tarnybos automobiliai, tačiau nė vienoje vietoje nesusidarė neišvažiuojamų ežerų.

Liūtis gerokai apsunkino vairavimo sąlygas, tačiau vairuotojams jos nebuvo neįveikiamos.

"Visą dieną štilis – avarijų nėra", – raportavo Kauno apskrities policijos Kelių policijos valdybos budėtojas.

Subtropikų klimatas

Pasak Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjo profesoriaus Arūno Bukančio, tokie krituliai būdingi lietuviškoms vasaroms. Susidaro stori kamuoliniai debesys, kuriuos vakar dar augino ir atmosferos frontas, nusidriekęs per vakarinius-pietvakarinius šalies rajonus.

"Susidaro labai palankios sąlygos šiltam orui kilti aukštyn. Kildamas oras atvėsta, ima kondensuotis, vandens garai virsta į lašelius, debesys užauga gana stori – iki 10–14 kilometrų aukščio. Iš tokių jau pasipila liūtis", – aiškino klimatologas.

Vasarinės staigios liūtys – gana dažnas reiškinys Lietuvoje. Tačiau klimato kaitos požymis yra ne pačios liūtys, o jų dažnumas. "Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad tokios liūtys vis dažnesnės. Tai būdinga drėgniesiems subtropikams, o ne vidutinio klimato juostai priklausančiai Lietuvai", – pastebėjo klimatologas. Drėgnųjų subtropikų klimato reiškiniai būdingi šalims, esančioms į vakarus nuo Juodosios jūros.

Nuošė liūtinis lietus

Tokią, kaip vakar Kaune nuošusią, liūtį meteorologai vadina liūtiniu lietumi. Kitas reiškinys – stichiniai ir katastrofiniai lietūs, kai per dvylika valandų ant horizontalaus paviršiaus iškrenta daugiau kaip 50 mm vandens.

"Šiemet liepos 15 d. Trakų Vokėje užfiksuotas stichinis lietus – per dvylika valandų čia iškrito 58 mm vandens", – pasakojo A.Bukantis.

Kaune liepos 13-ąją buvo užfiksuotas stiprus lietus – iškrito 31 mm. Stichinis lietus tą pačią dieną išgąsdino Babtų gyventojus – čia per 9 valandas iškrito 59 mm vandens. Stichinis lietus jau pripažįstamas kaip draudiminis įvykis.