„Kauno energijai“ – pareigūnų ir kauniečių priekaištai

Centralizuotos šilumos tiekimo bendrovė "Kauno energija" šiuo metu aiškinasi Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl galimų pažeidimų. Bendrovę atakuoja ir nepatenkinti vartotojai.

Laukia pasiaiškinimo

"Kauno dienai" paskelbus, kad "Kauno energija" vengia tapti karšto vandens tiekėja apsirūpinimo karštu vandeniu tiekimo būdo nepasirinkusiems kauniečiams, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) pradėjo tyrimą.

Iki šiol nepasirinkusieji karšto vandens tiekėjo automatiškai turėjo tapti "Kauno energijos" klientais. Tačiau pagrindinė mūsų miesto centralizuotos šilumos tiekimo bendrovė tokios atsakomybės kratosi ir oficialiai karšto vandens tiekėjo paslaugas teikia tik 138 daugiabučiams – tiems, kurių vartotojai pasiryžo mokėti vadinamąjį skaitiklio mokestį ir karšto vandens tiekėja pasirinko "Kauno energiją".

VKEKK Šilumos skyriaus vedėjo pavaduotojos pareigas laikinai einanti Vilma Skinderytė pranešė, kad komisija, remdamasi "Kauno dienos" straipsniu, pradėjo tyrimą.

"Komisija iki šiol neturėjo informacijos, kad "Kauno energija" vartotojams, neinformavusiems šilumos ir geriamojo vandens tiekėjų apie pasirinktą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, pagal nutylėjimą turėjusi tapti karšto vandens tiekėja, ja netapo", – teigė V.Skinderytė.

Komisija paprašė "Kauno energijos" paaiškinti, kokiais teisės aktais vadovaudamasi bendrovė nusprendė, kad gali tiems vartotojams netiekti karšto vandens.

"Atsakymo laukiame, dar nepraėjo dešimt dienų – tiek esame skyrę atsakymams pateikti, – sakė V.Skinderytė. – Tik gavę "Kauno energijos" atsakymą žinosime, kiek šis tyrimas truks."

Jaučiasi teisūs

"Kauno energijos" vadovai laikosi pozicijos, kad bendrovė ir neturėtų tapti karšto vandens tiekėja tiems vartotojams, kurie neišreiškė savo valios. Bendrovės atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys Staselka sako, kad gegužę įsigaliojus Šilumos ūkio įstatymo pataisoms, pagal kurias "Kauno energija" turėjo automatiškai tapti karšto vandens tiekėja savo valios dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo neišreiškusiems gyventojams, bendrovė kreipėsi į septynias kompetentingas valstybės institucijas prašydama išaiškinti, kaip turėtų keistis šilumos tiekėjo ir vartotojų tarpusavio santykiai bei atsiskaitymo tvarka.

Esą energetikai bandė konsultuotis su Energetikos ir Teisingumo ministerijomis, Seimo kanceliarijos Teisės departamentu, Seimo Ekonomikos komitetu, Europos teisės departamentu prie LR teisingumo ministerijos, VKEKK, Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

"Dauguma institucijų atsakė, kad tvarka gyventojams, neišreiškusiems savo valios dėl apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo, neturėtų keistis", – pabrėžė Ū.Staselka.

Jo teigimu, bendrovę pasiekė VKEKK prašymas pasiaiškinti. Esą kai atsakymas bus parengtas, "Kauno energijos" specialistai jį išsiųs.

"Kol kas galime pasakyti tiek, kad vartotojams vienašališkas bendrovės valios primetimas pakeičiant apsirūpinimo karštu vandeniu būdą akivaizdžiai pažeistų Civilinio Kodekso normas", – vieną argumentų pateikė Ū.Staselka.

Slegia dideli mokesčiai

Į "Kauno dienos" redakciją plūsta pasipiktinusių kauniečių laiškai. Jų autoriai prašo patarimų, kaip atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, klausia, kodėl sąskaitos už karštą vandenį ir šilumą yra nepagrįstai didelės.

"Mums būtų malonu, jeigu parašytumėte straipsnį apie tai, kaip apgaudinėjami sąžiningi mokesčių mokėtojai", – prašo viena skaitytoja.

Pramonės prospekto gyventoją Jurgitą nustebino aukšta vandens pašildymo kaina (48 litai už mėnesį). Moteris įtarė, kad kažkas iš kaimynų vagia vandenį, tačiau išsiaiškino, kad laiptinėje vidurvasarį buvo įjungtas šildymas.

"Išnagrinėję visų Pramonės pr. 83 namo butų mokesčius už rugpjūčio mėnesį suvartotą šilumą, galime konstatuoti, kad mokesčiai yra suskaičiuoti teisingai", – tikino Ū.Staselka.

"Kauno energijos" duomenimis, 1 kub. m vandens pašildymas šio namo gyventojams rugpjūtį kainavo 14,24 lito, o už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti teko mokėti po 21,6 lito.

"Mokestis už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti šiame name rugpjūtį buvo netgi mažesnis nei normatyvinis, – pažymi Ū.Staselka. – Galime atlikti ir tikslią buto analizę, todėl kviečiame ponią Jurgitą atvykti į mūsų bendrovės klientų aptarnavimo skyrių."

Paaiškinti, kodėl laiptinėje buvo įjungtas šildymas, Ū.Staselka negalėjo. Jis sakė, kad reikėtų kreiptis į namo šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrinčią įmonę "Pastatų priežiūros paslaugos".

Pažeidėjų patys negaudo

Pastebimai padidėjusiu vadinamojo gyvatuko mokesčiu skundžiasi ir Rasytės gatvės gyventoja Ona Maciulevičienė. Jos teigimu, mokėti reikia daugiau, o pats gyvatukas – vos šiltas. Ji įtaria, kad mokėti reikia daug, nes kaimynai yra įsirengę šildomas grindis ir nutiesę radiatorius į balkonus.

Ū.Staselka apgailestauja, kad "Kauno energija" O.Maciulevičienei negali padėti. Bendrovė pristato į pastatą nustatytos temperatūros šilumnešį, o už šilumos įrenginių būklę pastato viduje, kokybišką šildymą, tinkamos kokybės karšto vandens pristatymą buitiniams karšto vandens vartotojams yra atsakingas namo prižiūrėtojas.

"Rasytės g. 26 namo gyventojai turėtų kreiptis į "City Service", – nurodė Ū.Staselka.

Jis pabrėžė, kad faktinis šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti Rasytės g. 26 namo vartotojams šių metų liepą buvo 154,525 kWh, rugpjūtį – 107,428 kWh, t.y. nesiekė normatyvinio 160 kWh šilumos kiekio.

"Nešylant gyvatukui ir visais kitais šildymo, karšto vandens tiekimo sutrikimo atvejais vartotojai turi kreiptis į namo prižiūrėtoją ir nurodyti galimas sutrikimo priežastis", – sakė Ū.Staselka.

Skaitiklių keisti neskuba

Vilijampolės mikrorajono gyventoja 76-erių Giedrė R. atsidūrė keblioje situacijoje: sugedus karšto vandens skaitikliui, nei "Kauno energija", nei "Kauno vandenys" nesutinka jo pakeisti.

"Kur man kreiptis? Ką daryti? Gal pagal skelbimą ieškoti nusipirkti skaitiklį? Bet koks santechnikas tikriausiai nemokės tokio darbo atlikti", – svarstė kaunietė.

Moters kaimynai, gyvenantys tame pačiame Kulvos gatvės name, nusprendė nepasirinkti karšto vandens tiekėju "Kauno energijos", todėl, anot Ū.Staselkos, bendrovė skaitiklių ten nekeis.

"Tuose namuose, kur pasirinkimas neišreikštas arba pasirinktas būdas be karšto vandens tiekėjo, skaitiklius turėtų įrengti, prižiūrėti ir imti nustatytą mokestį geriamojo vandens tiekėjas", – tikino Ū.Staselka.

Tokias energetikų kalbas bendrovės "Kauno vandenys" direktorius Vilius Burokas vadina išsisukinėjimu: "Nesuprantu, kodėl jie klaidina vartotojus? Juk mes netiekiame karšto vandens. Kodėl turėtume keisti jų skaitiklius?"

V.Burokas pataria Giedrei R. kreiptis į namo administratorių arba į bendrijos pirmininką. Esą jie turėtų pasirūpinti, kad kvalifikuotas darbininkas prietaisą pakeistų. Tiesa, išlaidas teks apmokėti pačiai.

"Jeigu jie būtų pasirinkę karšto vandens tiekėju "Kauno energiją", dabar tokių problemų neturėtų", – pabrėžė V.Burokas.