Savaitgalį finišavusias Kauno dienas oras, dalyviai ir šventės lankytojai padalijo į dvi dalis: niūriąją ir linksmąją.

Pasitiko gausūs krituliai

Savaitgalį minias žmonių turėjusį privilioti Kauno dienų renginių maratoną šeštadienį ištiko fiasko. Didžiausia kaltė dėl to turėtų kristi ant visą dieną Kauną merkusio lietaus. Dėl jo prekiautojų ir publiką linksminančių renginio dalyvių buvo daugiau nei lankytojų ir žiūrovų.

„Manau, kad tai nepagarba šventėje dalyvavusiems atlikėjams. Galima buvo pranešti, kad dėl lietaus renginys atšaukiamas. Tie keli žiūrovai dėl to nebūtų įsižeidę“, – kalbėjo pradinių klasių mokytoja Monika Kačiauskienė.

Dėl prasto oro labiausiai skundėsi prekybininkai. Po pietų kai kurie jų, vildamiesi gražesnio sekmadienio, jau rinkosi daiktus.

„Pardaviau gal tris bokalus alaus. Jau nebestovėčiau čia, bet darbdavys atvežė ir paliko. Laukiu“, – juokėsi net iš Pasvalio atvažiavęs Talgatas Zaidulinas.

Prekyba – šnipštas

Dešimtmetį Kauno dienose lininiais gaminiais prekiaujanti Zita įsitikinusi, kad kaltas ne tik oras. Jos nuomone, apskritai žmonių perkamoji galia kritusi.

„Gal dar anksti kalbėti, bet ši šventė man gali būti prasčiausia per visą tą laiką, kai jose dalyvauju“, – vakar vidurdienį sakė Zita.

Pintais daiktais prekiaujantis Edmundas Stankevičius nesistebėjo, kad jo siūlomos prekės mažai populiarios.

„Čia – Kaunas. Kituose miestuose prekybos apimtimis nesiskundžiame, bet Kaune ir Marijampolėje kažkodėl mūsų gaminiai niekada nebuvo populiarūs. Į Kauno dienas atvažiuojame tik todėl, kad gyvename šalia“, – kalbėjo vyras.

Skundėsi organizatoriais

Kai kurie prekiautojai skundėsi ne tik oru ir sumažėjusia lietuvių perkamąja galia, bet ir Kauno šventės organizatorių sprendimais.

„Tokiuose renginiuose prekiauju gal 20 metų ir galiu pasakyti, kad tokios blogos prekybos dar nėra buvę“, – kalbėjo medumi prekiaujanti Romalda Jelizova.

Daug metų per šventes Laisvės alėjoje prekiavusi moteris šįkart atsidūrė Prieplaukos krantinėje, netoli amfiteatro.

„Žmonės net nežino, kad čia vyksta prekyba. Prekiautojai išmėtyti grupelėmis, todėl iki daugelio jų žmonės net neateina. Laisvės alėjoje esu prekiavusi ir per didesnį lietų, bet nebūdavo kada sėdėti, o dabar sėdime, kalbamės“, – liūdnai šypsojosi R.Jelizova.

Šeštadienis medaus prekybininkams irgi buvo labai prastas. Tikėtasi, kad sekmadienis bus geresnis, tačiau pirmoji dienos dalis taip pat nieko gero nežadėjo.

„Nuo 7 val. ryto pardaviau penkis stiklainėlius medaus. Tikiuosi, kad po pietų bus geriau, bet kol kas pelno nė mokesčiui už prekybos vietą neužtenka“, – tikino R.Jelizova. Jos palapinės užimta vieta trims dienoms įvertinta 200 litų.

„Ši diena jau nebloga“, – sekmadienį sakė kiti keli prekiautojai Laisvės alėjoje.

Renginį vertino skirtingai

Sekmadienį saulės iš namų išvilioti kauniečiai jų laukusias Kauno dienų pramogas vertino skirtingai.

„Man nieko netrūksta. Viskas apgalvota, išradingai padaryta“, – pareiškė Kauno savivaldybės tarybos narys Stasys Buškevičius.

„Man taip pat viskas patinka. Patiko ir šeštadienio vakaro koncertai. Galima buvo pasiklausyti labai įvairios ir kokybiškos muzikos“, – džiaugėsi studentė Agnė Teresiūtė.

„O aš pasigedau naujovių. Gal įdomiausia amatų mokykla, bet ir ten viskas matyta“, – sakė iš Jonavos atvažiavęs Edvinas Paulauskas.

Tradiciškai šventėje pasirodė aktyvūs kauniečių dainų ir šokių kolektyvai, tačiau daugelis jų pasirodymus stebėjusių žiūrovų – atlikėjų artimieji.

„Na taip. O kas kitas čia eis? Argi buvo sunku pastatyti keletą suolų? Aš galiu pastovėti, bet anūkės šokio atvažiavo pažiūrėti jos seneliai, kuriems skauda kojas. Jiems sunku taip ilgai stovėti“, – kalbėjo prie pilies įrengtoje scenoje vaikų pasirodymus stebėjusi Saulė Dabulskienė.

Vėliava pakilo sekmadienį

Šių Kauno dienų savaitgalio simboliu galėtų tapti šeštadienį vidurdienį, aitvaro padedama, virš Kauno turėjusi pakilti didžiulė Kauno miesto vėliava. Šeštadienį tam sutrukdė lietus.

„Vėjas vėliavą pakelti leidžia, lietus – ne“, – konstatavo aitvarų meistras Donatas Dumskis.

Santakoje esančioje įduboje šeštadienį vėjo nesijautė, bet virš medžių jo pakako. D.Dumskiui pavyko pakelti didelį aitvarą, tačiau 13 m ilgio ir 8,7 m pločio vėliavos prie aitvaro kabinti vyras nesiryžo.

„Yra tekę ir didesnes vėliavas iškelti, tačiau dabar lyja, todėl vėliava permirks ir taps pernelyg sunki“, – aiškino aitvarų entuziastas.

Vėliavą į keliasdešimties metrų aukštį pavyko pakelti sekmadienį. Ji tapo vienu įsimintiniausių dar nematytų šventės elementų.

Komentarai

Jonas Jučas

Festivalio „Kaunas Jazz“ vadovas

Pagrindinė šių metų šventės erdvė prie Nemuno yra nuostabi, bet kitos miesto erdvės nukentėjo. Gal kauniečiai vėliau įpras, bet įprastose švenčių vietose – Rotušės, Vienybės aikštėse – niekas nevyko. Turime ir Laisvės alėją, bet joje buvo tik tas prekybos balaganas. Gal nereikėjo, kad šventė vyktų visą savaitę, gal buvo galima surinkti didesnį finansavimą, bet lengva taip pasakyti, o sunku padaryti. Negaliu labai renginio kritikuoti ir jo programai pastabų neturiu. Yra įvairių žmonių, kuriems visokios programos reikia. Tai šventė, kuri turėtų būti pritaikyta visokios skonio žmonėms, taip ir buvo. Buvo ir koncertų, ir labai gražus fejerverkas. Kitiems dalykams oro sąlygos buvo blogos, o fejerverkas tokiame danguje buvo įspūdingas.

Audrys Karalius

Architektas

Kauno dienos tampa alaus švente, todėl man labai gaila, kad įvyko nesusikalbėjimas su Hanzos dienas organizavusiu Dariumi Rumšu. Jis Hanzos dienas buvo išsukęs labai sėkmingai, tai buvo šventė su tikru turiniu, buvo pradėjusi lipdytis Kauno savastis. Kaunas patyrė labai didelį nuostolį netekęs šios šventės. O į Kauno dienas suvažiuoja domeikavos, garliavos ir vandžiogalos pabaubti prisisrėbę alaus. Miesto šventės be temos yra mero ir alaus rėmėjų pasirodymas. Trūksta turinio. Šių metų šventės nekritikuoju, nes buvau joje tik tiek, kiek reikėjo laiko mugėje nusipirkti kepalą duonos. Šiaip man atrado, kad Kaunas yra toks savitas miestas, kad jo gimtadienis turėtų būti penkis kartus svarbesnė šventė už Klaipėdos jūros šventę. Tai turėtų būti įvykis, į kurį žmonės suvažiuotų iš Talino ir Rygos, nekalbant apie Vilnių ir Klaipėdą.

Egidijus Stancikas

Kauno valstybinio dramos teatro vadovas

Šeštadienį vakare mačiau fejerverkus ir galvojau, kam jie skirti, nes oras buvo prastas, o žmonių šventėje – mažai. Kiek mačiau, joje labiau dalyvavo pagėręs jaunimėlis, o ne romantiškai nusiteikusios poros ar meile miestui spinduliuojančios šeimos. Ar verta tokius fejerverkams reikalingus pinigus paleisti vėjais? Jei jau norime rengti miesto dienas, jos turėtų būti kitokios nei kituose miestuose. Žmonės turėtų norėti į jas atvažiuoti iš kitur. Ačiū Dievui, šiemet, regis, buvo mažiau visokių mugių nei anksčiau. Laisvės alėja tapdavo nutįsusiu kinų prekių turgumi. Manau, kad tokiose šventėse reikėtų labiau akcentuoti rimtą kultūrą. Koncertų galėtų būti mažiau, bet jie turėtų būti labiau laukiami ir dvasiškai maitinantys, o ne fonas prie šašlykų.