Nepaisydami pavojaus įsmukti po dar netvirtu Kauno marių ledu, žvejai pradėjo poledinės žūklės sezoną.

Vyrų citatos apie žvejybą

Patraukė ant marių

Vos atšalus orams ir vandenį aptraukus ledui, šimtai žvejų, nekantriai laukę poledinės žūklės sezono, patraukė prie vandens telkinių. Hidrologai praneša, kad daugelyje aplink Kauną esančių mažųjų vandens telkinių ledo sluoksnis yra 10 ar 15 cm storio ir užlipus ant ledo jau galima jaustis saugiai. Tačiau Kauno marios žiemos žvejybai ir pramogoms dar nėra tinkamos. Čia ledo storis tesiekia apie 7 cm, o kai kur vos porą centimetrų, todėl viliojantis pasivaikščiojimas ten, kur vasarą nenueitum pėsčiomis, gali pasibaigti nelaime.

Vakar "Kauno dienos" žurnalistams teko įsitikinti, kad žvejai plono Kauno marių ledo nesibaimina, – aplink juodavo kelis šimtus metrų nuo kranto nutolusių, patogiai įsitaisiusių ant kėdžių žvejų siluetai. Įsmeigę žvilgsnius į eketes jie kantriai lingavo žieminėmis meškerėmis tykodami laimikio. Prie ekečių sutikti vyrai įtikinėjo žvejybai pasirinkę saugiausias vietas, esą eina tik ten, kur ledas yra storas.

"Aklai nereikia lįsti. Po sniegu nėra ledo, todėl reikia eiti ten, kur sniego nėra, – patarimų nešykštėjo ant Kauno marių sutiktas žvejys Mintas Artišauskas. – Po pusnimis tėra kokie 5 cm ledo, kuris šunta, nešąla, todėl būtinai reikia turėti peikeną, kuria galima patikrinti ledo tvirtumą. Be jos į žvejybą neinu."

Žvejys neslėpė – daugiau gelbėjimo priemonių jis neturi, tačiau dievagojosi be reikalo nerizikuojąs. "Nėra ko ten lįsti, dėl vienos žuvelės prisemti batus nelabai malonu", – juokavo M.Artišauskas.

Įlūžusiųjų dar nėra

Kiti žvejai taip pat aiškino ledu einantys atsargiai, nes žino: kitaip greitai atsidurs po ledu.

"Stengiamės apeiti pusnis, po kuriomis ledas ploniausias, renkamės tokį ledą, kurio storis jau yra 10 ar 15 cm. Šią savaitę trečią kartą žvejojame, buvome kitoje marių pusėje, ten ledas labai plonas, todėl šiek tiek pavaikščioję apsigręžėme ir grįžome namo – likimo tampyti už ūsų nesinorėjo. Kol kas apie nelaimingus atsitikimus ant marių ledo šiemet neteko girdėti", – pastarųjų dienų įspūdžiais dalijosi Artūras Maciulevičius.

"Tvirto ledo dar nėra, kol kas rizika žuvaujant dar neatsiperka – šiandien nieko nepagavau. Yra vietų, kur vaikščioti galima drąsiai, tačiau užtenka paėjėti šiek tiek į šalį ir gali kiaurai įsmukti. Net nekalbu apie tuos, kurie žvejoja marių viduryje – ten, kur Nemuno srovė – jie tikri kamikadzės", – rodydamas į tolumoje šmėžuojančias žvejų figūras stebėjosi kaunietis Jonas.

Dar vienas sutiktas kaunietis sakė atvykęs tik apsižvalgyti, ar Kauno marios jau tinkamos poledinei žvejybai. "Nežvejoju šiandien, atvykau tik pažiūrėti, bet kol kas matau, kad dar negalima laisvai vaikščioti ledu", – sakė vyras.

Svarbiau – procesas

Kokios žuvys šiuos vyrus atviliojo ant ledo? Ešeriai, tačiau vyrus vakardienos žūklė nenudžiugino.

"O ką čia pagausi? Neseniai atėjau, kol kas sėdžiu be laimikio. Bandau gaudyti ešerius, bet kol kas jų nėra. Tiksliau yra, bet prie jų dėl plono ledo prieiti neįmanoma, o smėlėtoje seklumoje jie plaukioti nemėgsta", – aiškino M.Artišauskas.

Kiti žvejai sakė atėję ne žuvų pagauti, o tiesiog pabūti gamtoje. Galimybė pabūti ant ledo juos vilioja ir dėl to, kad praėjusiais metais Lietuvos ežerai ir upės neužšalo, todėl nebuvo galimybės pažvejoti ant ledo.

"Nieko doro iš tos žvejybos, malonumo suteikia pats procesas, o ne rezultatas – žuvų juk galima ir parduotuvėje nusipirkti. Oras geras, saulė šviečia – labai geras poilsis per atostogas", – šypsojosi A.Maciulevičius.

Pasak žvejų, Kauno mariose jie pagauna ne vien mažus ešeriukus, kokie dažniausiai kibo ketvirtadienio popietę. Sėkmingomis dienomis traukiami nemaži laimikiai – ešeriai, kurių svoris siekia ir pusę kilogramo, tokius, žvejų žodžiais, jau negėda ir ant keptuvės dėti.

Ričardas Bučinskas

Kauno hidrologijos stoties viršininkas

Per Kauno marias teka Nemunas, šaltiniuotose vietose ledo storis siekia vos porą centimetrų. Todėl vaikščioti ledu yra dar labai pavojinga. Primygtinai siūlome ant Kauno marių ledo nerizikuoti, nes galima greitai išsimaudyti, o esant -10° C temperatūrai tai būtų pavojinga.

Kol kas neužšalusios per Kauną tekančios Nemuno bei Neries upės. Ant mažųjų vandens telkinių Kaune ir Kauno rajone, daugelyje vietų užsitraukė 10–12 cm ledas, todėl ant tokio ledo vaikščioti saugiau. Tačiau ir ant storesnio ledo reikia būti budriems – po ranka turėti gelbėjimuisi skirtą virvę ar lazdą, kuria būtų galima tikrinti, ar ledas yra saugaus storio.