Per pastaruosius 10 metų dėl migracijos Kauno miestas neteko maždaug 12 proc. gyventojų, o Kauno rajono gyventojų skaičius ūgtelėjo 10 proc.

Parduoda daugiau sklypų

Kauno rajono seniūnijų ir statybos nesustojo ir sunkmečiu. Tarp rajono naujakurių yra ir krepšininkų. Ringauduose namą stato Tadas Klimavičius, Karmėlavoje – Jonas Mačiulis, Noreikiškėse – nacionalinės rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra.

Nekilnojamojo turto agentūros "Latmas" vadovas Vygintas Leonavičius pastebėjo, kad šiemet sklypų individualiems namams statyti Kauno rajone parduota gerokai daugiau nei pernai.

Sklypai su sutvarkyta infrastruktūra pakaunėje kainuoja iki 10 tūkst. litų už arą ir daugiau. Jei į valdą yra nutiestas kelias ir įrengtas apšvietimas, kaina gali padidėti iki 15 tūkst. litų už arą. Gražios aplinkos apsuptose vietose sklypo aro kaina siekia 55 tūkst. litų.

Rajone vyksta ir visuomeninės paskirties objektų statybos. Svarbiausi jų: 15 mln. litų vertės Garliavos sporto ir sveikatingumo kompleksas bei Ringaudų pradinės mokyklos priestatas su sporto sale.

Traukia Raudondvario aura

Bene aktyviausiai prekyba gyvenamosios paskirties sklypais ir būstais vyksta Raudondvaryje. Sklypo be komunikacijų aras čia kainuoja apie 5–7 tūkst. litų, su komunikacijomis – 12–15 tūkst. litų.

Nauju plėtros postūmiu miesteliui tapo Kauno rajono savivaldybės įgyvendinamas dvaro restauravimo ir pritaikymo visuomenės reikmėms projektas. "Tokie projektai gerokai padidina gyvenvietės patrauklumą. Nors pilis – ne vienintelis veiksnys, dėl kurio Raudondvarį pamėgo naujakuriai", – sakė Raudondvario seniūno pavaduotoja Daiva Bulotienė.

"Raudondvaris – viena populiariausių pakaunės gyvenviečių", – pritaria čia gyvenantis verslininkas V.Leonavičius.

Raudondvario gyventojai džiaugiasi neseniai praplatintu tiltu per Nevėžį, gatvių apšvietimo projektu.

Naujakurių neskiria tvoros

Šiuolaikinio Raudondvario vizitinė kortelė – šalia kelio į Bernatonis įsikūręs privačių namų kvartalas. Tai vientisa gyvenvietė, primenanti Vakarų Europos priemiesčių kvartalus.

Šio kvartalo sklypų neskiria tvoros. Tokiu būdu žmonės nesulenda į narvelius ir tarsi dalijasi savo sklypų erdvėmis.

Čia įsikūręs Renaldas Vitkūnas pabrėžė, kad teritorija ne tik rami, graži, bet ir saugi – vaikai gali nevaržomai važinėtis dviračiais. "Viena priežasčių, dėl kurios rinkomės Raudondvarį, – gerą vardą turinčios mokymo įstaigos, todėl nereikia vaikų vežioti į tolimas mokyklas. O į Kauno centrą nuvažiuojame beveik per dešimt minučių", – kalbėjo jis.

Seniūno pavaduotoja D.Bulotienė pastebėjo, kad, be tvarkingų kvartalų, Raudondvaryje nestinga ir nebaigtų statyti namų. Tai nekilnojamojo turto burbulo rezultatas.

Auga ir Domeikava

Domeikavoje per penkerius metus gyventojų padaugėjo nuo 7 iki 8 tūkst.

"Kodėl žmonės keliasi į Domeikavą? Viena priežasčių – praūžęs nekilnojamojo turto bumas. Taip pat svarbu, kad čia mažesni komunaliniai mokesčiai. Gyvenantieji rajono daugiabučiuose mažiau moka už šildymą, šiukšlių išvežimą. Be to, susisiekimas su miesto centru greitas ir patogus", – pastebėjo Domeikavoje gyvenantis Kauno rajono tarybos narys Arūnas Karlonas.

Kelių pastarųjų metų statistika rodo, kad gyventojų sparčiai daugėja ir Ringaudų seniūnijoje. Pasak seniūno pavaduotojos Rasos Šilienės, nemažai žmonių į šią seniūniją atvyksta iš Kauno ir kitų Lietuvos vietų: Joniškio, Šakių, Lazdijų, Kazlų Rūdos, Raseinių.

Panašios tendencijos pastebinomos Garliavos apylinkių ir kitose seniūnijose.

Svarbiausia – darni plėtra

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) valdybos narys Arvydas Žilevičius sakė, kad dabar svarbu sutelkti dėmesį į darnią Kauno rajono plėtrą.

"Pastebėjau, kad Kauno rajono taryboje priimant svarbius sprendimus atsisakoma nevaisingų partinių ambicijų, bet žiūrima, kokią tai duos naudą rajonui. Rajono vadovai nevaikšto užrietę nosis, o geranoriškai bendradarbiauja su investuotojais", – tikino A.Žilevičius.

Šis verslininkas su partneriais Noreikiškėse stato šiuolaikišką kvartalą, į kurį atsikraustę žmones turės viską – ne tik darniai suprojektuotus namus, bet ir iki smulkmenų sutvarkytą infrastruktūrą ir aplinką.

A.Žilevičiaus nuomone, Kauno rajonas – svarbus visos šalies mastu, nes čia susikryžiuoja daug reikšmingų kelių, aktyviai pradeda veikti laisvoji ekonominė zona (LEZ), didina pajėgumus oro uostas.

"Esame suinteresuoti Karmėlavos oro uosto ateitimi, todėl nusprendėme investuoti į jo plėtrą. Tiesioginė projekto nauda, kuria pasinaudos Kauno rajono gyventojai per dvidešimt metų, sudarys 164 mln. litų. Moksliškai apskaičiuota, kad oro uosto plėtra leis sukurti 696 darbo vietas, iš jų 222 bus skirtos rajono gyventojams. Pagal turimus duomenis rajono gyventojai įgyvendinant projektą uždirbs 329 mln. litų papildomų pajamų, o Kauno rajono savivaldybės biudžetas pasipildys 31,9 mln. litų gyventojų pajamų mokesčių. Tai rodo, kad vienas į projektą investuotas litas Kauno rajono savivaldybei duos 82 litus"’, – apie strategines vizijas kalbėjo meras Valerijus Makūnas.

Mokesčius mažina

V.Makūnas pastebėjo, kad Kauno rajone susibūrė bendruomeniški, verslūs gyventojai. "Krizė pirmiausia atsiranda žmonių galvose. Jei verkšlensime – nieko gero nebus. Reikia keisti mąstymą, gerinti verslo aplinką, tada gyvenimas pamažu gerės", – įsitikinęs jis.

Pasak rajono vadovo, dažnos užsienio verslininkų delegacijos ir didėjančios investicijos suteikia dar daugiau optimizmo.

Rajone didėja verslo subjektų skaičius: 2008 m. jų buvo 1526, 2009 m. pradžioje – 1641, o 2010 m. pradžioje – 1669. Padaugėjo maitinimo įstaigų, žemės ūkio, statybos, prekybos, transporto ir sandėliavimo įmonių.

"Kauno rajono taryba 50 proc. verslininkams sumažino nekilnojamojo turto mokestis. Kita lengvata – pirmus dvejus metus savivaldybei pirmą kartą išdavus pažymėjimą nuo pajamų mokesčio atleidžiami fiziniai asmenys, gaunantys pajamas iš apgyvendinimo paslaugų teikimo (kaimo turizmo paslaugas). Taryboje priimtas verslui svarbus sprendimas trejus metus, skaičiuojant nuo įmonės įkūrimo, atleisti ją nuo žemės ir valstybinės žemės nuomos bei nekilnojamojo turto mokesčių", – apie palankią verskui aplinką pasakojo Kauno rajono meras.

Dėl mokesčių lengvatų rajono biudžetas nenukenčia. Gyventojų pajamų mokestis surenkamas 159 proc., gerokai viršytas nekilnojamojo turto mokesčio surinkimo planas.

Gimsta daugiau kūdikių

Kauno rajone darbo neturi maždaug 12 proc. Lietuvoje šis rodiklis yra didesnis ir siekia 18,1 proc.

"Skaičiai nėra svarbiausias tikslas. Kur kas svarbiau – žmonių gyvenimo kokybė. Vienas ją atspindinčių rodiklių – gimstamumas. 2008 m. rajone užregistruota 940 gimimų, praėjusiais metais – 1048. Šiemet šį skaičius, tikimės, dar labiau padidės. Tai džiugina turint galvoje dramatiškas gimstamumo tendencijas šalyje", – V.Makūnas pripažįsta, kad viena labiausiai bauginančių tendencijų rajone – skurdas.

"Nenoriu, kad susidarytų įspūdis, kad į gyvenimą žiūrime pro rožinius stiklus. Yra sričių, kuriose padėtis dramatiška. Tai atskleidžia pašalpų statistika. 2008 m. dėl pašalpų kreipėsi 4200 asmenys, šiais metais – maždaug 15 tūkst.", – kalbėjo rajono vadovas.

Trūksta ir socialinių būstų. Šią problemą Kauno rajono valdžia mėgina spręsti kooperuodama lėšas su verslininkais. Kauno rajono savivaldybėje neseniai lankėsi bendrovės "H.L.I.V. Investments LTD" prezidentas Simha Ben Sira. Ši nekilnojamojo turto kompanija siūlo statyti ekonomiškus 60 kv. m ploto butus jaunoms šeimoms.