Vasario 16-ąją penkios Kauno aukštosios mokyklos šventė Lietuvos universiteto 90-metį. Istorinėje prezidentūroje susirinkę miesto alma mater vadovai kalbėjo apie universitetų tapatybę ir brėžė glaudesnio bendradarbiavimo kontūrus.

Ambicingi tikslai

Šiandien universitetai išgyvena lūžio ir keitimųsi laikotarpį. Kokią kryptį pasirinks miesto aukštosios mokyklos, kuriose mokosi 70 tūkstančių studentų? Kaip jos vertina drąsią idėją visas Kauno alma mater jungti į vieną? O gal atvirkčiai – universitetams reikia glaudžiau bendrauti, bet stiprėti pavieniui? Tai klausimai, kuriais pastaruoju metu diskutuoja visa akademinė bendruomenė.

Istorinėje prezidentūroje susirinkę Kauno aukštųjų mokyklų vadovai neabejojo, kad visuomenė iš universitetų tikisi ne tik išsilavinusių, pasirengusių veikti įvairiose situacijose aukštos kompetencijos specialistų, bet ir naujovių proveržio, unikalių ir greitų sprendimų aktualioms problemoms spręsti, ekonomikai spartinti, socialinei gerovei kelti.

Kauno universitetai turi ambicingų tikslų: jie siekia būti ryškesni ir svarbesni Kauno ir šalies gyvenime. Plėtodami dialogą su miestu, Lietuva ir pasauliu jie pasirengę kartu kurti tarptautiniu mastu matomą ir konkurencingą miesto kultūrą. Koks kelias geriausias šiam iššūkiui?

Racionalu vienyti išteklius

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriaus Zigmo Lydekos, universitetų integracija yra ilgas procesas ir pirmiausiai vertėtų kurti bendras studijų programas.

„Būtų daug racionaliau sutelkti aukštųjų mokyklų išteklius, pavyzdžiui, visi kartu galėtume kviesti garsius užsienio profesorius dėstyti tam tikras programas, kas vienam universitetui gal būtų per brangu“, – svarstė Z.Lydeka.

Pernai Vyriausybė pasiūlė sujungti VDU, Kauno technologijos (KTU), Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU), Aleksandro Stulginskio (ASU) universitetus ir Lietuvos kūno kultūros akademiją (LKKA). Šis sumanymas sulaukė akademinės bendruomenės protestų.

Į vieną aukštąją mokyklą kol kas susivienijo tik buvęs Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija.

Mechaniškai jungti – nieko gero

KTU rektorius Petras Baršauskas taip pat pritarė glaudesnei universitetų integracijai. „Kiekviena aukštoji mokykla turi informatikos programas, tad būtų racionalų turėti vieną visiems universitetams dirbančią informatikos katedrą“, – aiškino jis.

P.Baršauskas mano, kad, prieš kuriant stambesnius aukštųjų mokyklų junginius, būtina aiškiai numatyti tikslus. „Pavyzdžiui, suomiai iškėlė tikslą, kad jų Aalto universitetas patektų tarp 10 geriausiųjų Europoje. Pamatę, kad tam reikia sustiprinti meno bazę, jie prijungė prie universiteto geriausią dizaino ir meno mokyklą, o verslui stiprinti integravo geriausią ekonomikos mokyklą."

"Nieko gero nebus, jei jungimas bus mechaniškas, kai silpnesnis universitetas priglaudžiamas prie stipresnio“, – įsitikinęs KTU rektorius P.Baršauskas.

LKKA senato pirmininkas Aleksas Stanislovaitis priminė, kad gerus reitingus Europoje turi ir mažos, vos po 2 tūkst. studentų turinčios aukštosios mokyklos. „Stambūs ne visada yra geresni. Dinozaurai irgi buvo gigantiški, bet išmirė“, – vaizdžiai kalbėjo A.Stanislovaitis.

Reformos – nuolatinė būsena

Aukštojo mokslo studijų reformą miesto universitetai vertina nevienodai. LSMU kancleris Vilius Grabauskas įsitikinęs, kad galima padaryti daug gerų darbų nepriklausomai nuo Seimo sprendimų. „Jei vyrauja pasiryžimas siekti pažangos, galima nuveikti daug gerų dalykų“, – kalbėjo kancleris.

VDU rektorius Z.Lydeka minėjo, kad studentų krepšelio sistema padėjo universitetams išsiaiškinti studijų programų poreikį. „Turime greitai reaguoti į studijų programų turinį, išsiaiškinti, ką būtina keisti. Universitetai visada turi būti pasirengę keistis“, – įsitikinęs jis.

LKKA senato pirmininkas A.Stanislovaitis kritiškai vertino prioritetus skiriant valstybės finansuojamas vietas. „Pavyzdžiui, mūsų kineziterapijos programa negavo nė vieno krepšelio ir keli šimtai motyvuotų, gabių abiturientų turėjo rinktis kitas specialybes. Kitas pavyzdys – krepšinio trenerio disciplina gavo tik vieną valstybės finansuojamą vietą. O juk krepšinis mums kaip religija, mūsų akademijoje studijavo rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra“, – stebėjosi jis.

ASU rektorius Antanas Maziliauskas pridūrė, kad dėl studijų reformos aukštosios mokyklos pateikė savų pasiūlymų.

Ieško pastato studentų namams

VDU studentas Paulius Baltokas, spaudos konferencijoje atstovavęs akademiniam miesto jaunimui, kalbėjo apie Kauno studentų namus.

„Tai bus pastatas ar jų kompleksas, kur bursis studentiškos organizacijos, bus rengiamos konferencijos, meno parodos, viešos paskaitos, kiti renginiai, vykdomi socialiniai projektai“, – sakė P.Baltokas.

Pasak universitetų vadovų, patalpų ieškoma miesto centre, o daugiausiai paramos šiai idėjai tikimasi iš verslo.

Iš to paties lopšio

1922 m. vasario 16-ąją įkurtas Lietuvos universitetas po aštuonerių metų pavadintas Vytauto Didžiojo universitetu. Atskiri universiteto padaliniai vėliau tapo pagrindu dabartinėms aukštosioms mokykloms: ASU, KTU, SMU, LKKA.

Kaune studijuoja apie 70 tūkst. jaunuolių. Tik šiame mieste yra rengiami farmacininkai, veterinarijos mokslų, atominės energetikos specialistai, kineziterapeutai ir sporto treneriai.