Vilniuje pareigūnai paskelbė tepliotojų ant pastatų medžioklę ir keletą jų jau sulaikė. Kaunui grafitų problema taip pat nesvetima, tačiau miesto valdžia tam didelio dėmesio neskiria.

Solomono kol kas nerado

Necenzūrinius piešinius ant Gedimino ir Mindaugo paminklų bei Užupio skulptūros ketvirtadienį išvydę vilniečiai jau po pietų sužinojo, kad policija sulaikė ir tai padariusį chuliganą.

Sostinėje ne pirma savaitė verda diskusijos, kada bus pagautas ant pastatų mėgstantis paišyti Solomonas. Šiuo slapyvardžiu gali būti pažymėti tūkstančiai Vilniaus namų, o apytikslė šių terlionių padaryta žala siekia apie 160 tūkst. litų.

Paskelbta, kad suteikę vertingos informacijos vilniečiai sulauks premijos. Gaudyti tepliotojus ant sienų suinteresuoti ir sostinės pareigūnai, nes už kiekvieną pagautą paišytoją jie gauna 500 litų premiją.

Kaunas nekovoja

"Vilniuje šiuo metu įtampa padidėjo. Manau, kad po kurio laiko ji pasieks ir Kauną", – svarstė vienu grafitų meno pradininkų Lietuvoje vadinamas Tadas Vincaitis.

Vilniaus savivaldybė kasmet nelegaliems grafitams valyti skiria mažiausiai po 0,5 mln. litų. Šimtus tūkstančių nuostolių patiria įvairios įmonės. Nemažų nuostolių nelegalūs menininkai yra padarę ir Kaunui, tačiau miesto savivaldybės biudžete apipaišytiems objektams valyti lėšų niekada nebuvo numatyta. Skaičiuoti paišytojų padarytą žalą ir stebėti piešinių atsiradimo tendencijas nepavesta nė vienam savivaldybės skyriui.

Buvęs Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Zenonas Girčys prisiminė, kad prieš kelerius metus grafitams valyti buvo prašęs skirti apie 100 tūkst. litų, tačiau prašymas liko neišgirstas. Vis dėlto artimiausiu metu pinigų šiam reikalui biudžete turės būti rasta.

Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis yra sudaręs preliminarų sąrašą apipaišytų istoriškai vertingų Senamiesčio pastatų, kuriuos būtina nuvalyti iki tarptautinės Hanzos miestų šventės. Komunalininkai iki Europos vyrų krepšinio čempionato taip pat ketina nuvalyti tiltą į Nemuno salą.

Tokie darbai gana brangūs, nes aerozolinius dažus nuvalyti nelengva. Pastatų fasadus galima apsaugoti juos apipurškiant vaško pagrindu pagaminta medžiaga. Ant jos užpurkštus dažus nesunku nuvalyti, tačiau tokia technologija padengti sienas nėra pigu, todėl ji Lietuvoje gana retai naudojama.

Menas ar terlionė?

"Labiausiai nuo apipaišymų kenčia tinkuoti Senamiesčio pastatai. Dažai įsigeria į tinką, todėl jų beveik neįmanoma nuvalyti, belieka perdažyti fasadą. Dėl tų apipaišymų sumenksta visas miestas. Pastatus apipaišantys žmonės demonstruoja ne meninius sugebėjimus, o nepagarbą kitų turtui ir darbui", – įsitikinęs Z.Girčys.

Grafitai visuomenėje vertinami kontroversiškai, nes labai sunku nustatyti, kurie jų yra menas, o kurie – paprasčiausios terlionės. Žmones labiausiai piktina vadinamieji tagai. Tai ant sienos paišiusio žmogaus parašas-slapyvardis. Ne tik Lietuvoje ginčijamasi, ar tagus galima priskirti grafitams, nes jie retai turi meninę vertę.

"Mes grafitų mėgėjus skirstome į dvi grupes: vieni ką nors bando nupiešti, kiti tarpusavyje lenktyniauja, kas kuo greičiau ir daugiau namų sienų apipaišys. Pirmuosius gal ir galima priskirti menininkams, o kiti yra tiesiog chuliganai", – kalbėjo Kauno Centro policijos komisariato viršininko pavaduotojas Danas Česnauskas.

T.Vincaitis nieko bloga nemato, jei siena apipaišyta meniškais tagais, tačiau pripažįsta, kad Lietuvoje jie meną primena retai.

Legalios sienos

Vilniuje yra septynios vietos, kuriose legaliai galima pasireikšti piešiant grafitus. Kauno centre grafitų mėgėjams skirtos trys legalios vietos: Kęstučio gatvėje prie Kauno Valstybinio Muzikinio teatro, Savanorių prospekte prie "Kauno alaus" ir M.K.Čiurlionio gatvėje ant garso slopinimo sienelės. Ši vieta vienintelė, kurioje grafitams dar yra vietos. Kitur nauji piešiniai piešiami ant senųjų.

Daugelis grafitų piešėjų yra įsitikinę, kad nelegalių piešinių būtų gerokai mažiau, jei savivaldybės skirtų daugiau vietų piešti. Tačiau T.Vincaitis teigia, kad niekada nebus taip, kad grafitai atsiras tik jiems leistinoje vietoje, nes ekstremalumas ir nelegalumas – grafitų piešimo proceso dalis.

Pažeidėjus pagauti nelengva

T.Vincaitis pats porą kartų buvo įkliuvęs policijai. Vilniuje už apipieštą sieną jam teko sumokėti 600 litų baudą, o Kaune policininkai jo nenubaudė, nes namo, ant kurio jis piešė, gyventojai tam neprieštaravo.

Kauno centre policininkai pagauna vos po 4–5 pažeidėjus per metus. Jiems gresia administracinė bauda iki 2 tūkst. litų ir baudžiamoji atsakomybė už apgadintą turtą. Tačiau baudžiamosios bylos iniciatorius turi būti nukentėjęs asmuo.

Namo šeimininkui pranešama apie jo turtą apipaišiusį pagautą žmogų, tačiau D.Česnauskui neteko girdėti, kad nors viena byla dėl grafitų būtų pasiekusi teismą. Jis mano, kad abi šalys susitaria taikiai, nes dažniausiai grafitai yra nevargstančių tėvų atžalų pramoga.

Grafitų mėgėjus nelengva sulaikyti. Dažniausiai jie darbuojasi naktimis, o jų veiksmai nesukelia jokio triukšmo. Be to, retai jie būna vieni. Kol vienas teplioja ant sienos, kitas stebi aplinką. Pasak D.Česnausko, blogiausia, kad grafitų paišytojai dažnai rizikuoja gyvybe, nes jiems garbė savo kūrinį palikti gerai matomose, bet sunkiai prieinamose vietose. Šiais metais buvo kilęs skandalas, kai ant nugriauto "Merkurijaus" vienos sienos gana ilgai puikavosi nupiešta svastika. Tai padarę chuliganai turėjo ne tik aukštai užsirioglinti, bet ir įveikti teritorijos apsaugą.

Niekas neskaičiavo, kiek Kauno centre yra tagais pažymėtų namų. Dažniausiai į akis krenta kelis žmones vienijančios komandos "041" pavadinimas.

"Mums dažniausiai įkliūna jaunuoliai nuo 12 iki 20 metų. Kai kurie turi ryšį su menu. Taip pat galima pastebėti, kad jie yra linkę išsiskirti iš minios, panašūs į pankuojantį jaunimą: kareiviški, juodi batai, kelnės ir striukė", – grafitų paišytojus apibūdino D.Česnauskas.