Mieste gyvenantys tautinių mažumų atstovai dažniausiai pasigenda jų gimtąja kalba išleistų knygų ir ilgisi savo šalies gamtos. Tačiau kitataučiai Kaune nesijaudina dėl savo saugumo.

Gyvena „kaip visi“

Kaip jaučiasi tautinių mažumų atstovai, gyvendami lietuviškiausiu miestu vadinamame Kaune? Kauniečių Armeno ir Liudmilos Sargsyanų šeima tarsi paneigia pastaruoju metu pasirodančius pranešimus, kad Lietuvoje kitataučiai diskriminuojami.

Liudmilai Lietuva yra gimtoji šalis. Ji – rusė, tačiau gimė ir užaugo Kaune. Armenas į Lietuvą atvyko prieš 19 metų, po žemės drebėjimo savo tėvynėje Armėnijoje.

Bičiuliaujasi su lietuviais

„Jaučiamės ne mažuma, o dauguma. Mums mažumų problema neegzistuoja. Žinoma, vieni gyvena geriau, kiti blogiau, bet aš prieštaravau vyrui, kai sužinojau, kad apie tai kalbėsime su žurnalistais. Mes gyvename kaip ir visi žmonės Lietuvoje. Galite pakalbinti bet kurią lietuvių šeimą – tos pačios problemos, – įsitikinusi Liudmila. – Kalbant apie kultūros puoselėjimą, Kaune šiek tiek trūksta knygų rusų kalba. Anksčiau jų buvo galima gauti bibliotekose. Vilniuje nusipirkti norimą knygą lengviau. Bet tai nėra didelė problema.“

„Man dėl knygų problemų nekyla. Mažai skaitau. Į Armėniją važiuoja tautiečiai, kurių galima paprašyti atvežti. Vaikams reikalingus vadovėlius nusikopijuojame šeštadieninėje mokykloje“, – pasakojo Armenas.

Sutuoktiniai įsitikinę, kad jaukiai jaustis Kaune padeda ir tai, kad jie bendrauja ne tik su savo tautiečiais. Daugelis šeimos draugų yra lietuviai. Darbe taip pat dažniau tenka bendrauti su jais. Armenas dirba vienoje transporto kompanijoje vadybininku, o Liudmila – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos fonotekininke.

Nesuprato rusiško humoro

Sutuoktiniai neslepia, kad šeimoje kartais kyla ginčų, kuriuos lemia tautiniai skirtumai. Tačiau, Sargsyanų nuomone, didesnę reikšmę turi  žmonių charakteriai, o ne tautybė.
„Yra keletas ypatumų – Armėnijoje gyvenimo tempas kitoks, jų moterys santūrios. Mano rusišką humorą vyras ne visada suprasdavo. Tikriausiai ne visada ir dabar supranta“, – atvirai kalbėjo Liudmila.  Armenas tai girdėdamas santūriai tylėjo.

A.Sargsyanas mano, kad tautinių mažumų atstovai nori nenori Lietuvoje priversti tapti aktyvesni nei daugelis lietuvių. Tai leidžia ne tik  išsaugoti savo kultūrą, bet ir tapti girdimiems visuomenėje.

Armėnų bendruomenė Kaune vienija kiek daugiau nei 100 narių. Jie nuolat dalyvauja įvairiuose kultūriniuose renginiuose: tautinių mažumų festivaliuose, miesto šventėse, nepriklausomybės dienų minėjimuose. Šiuose renginiuose galima sutikti tautinėms mažumoms atstovaujančių kolektyvų.

A.Sargsyanas groja klavišiniais instrumentais. Jis taip pat moko šeštadieninę mokyklą lankančius vaikus. Vyras Armėnijoje yra baigęs muzikos mokyklą. Mėgstamiausia jo muzika –  džiazas. Ilgai nereikėjo  įkalbinėti,  vyras sėdo prie svetainėje esančio pianino ir pagrojo džiazo kūrinį.

„Savaitgalius leidžiame šeštadieninėje mokykloje. Čia vyksta įvairūs renginiai. Stengiamės savo patirtį ir papročius perduoti vaikams. Išsaugoti rusų papročius lengviau, nes vaikai lanko A.Puškino vidurinę mokyklą“, – pasakojo sutuoktiniai.

Greitai išmoko lietuviškai

„Į kitą valstybę gyventi atvykę armėnai iš karto mokosi vietos kalbos. Kai mokiausi rusų mokykloje, mokytojai bendravo tik tarpusavyje. Taip buvo daugelį metų, todėl jie ir nesistengė išmokti lietuviškai“, – prisiminė Liudmila. A.Sargsyanui nebuvo sunku išmokti kalbėti lietuviškai. Vyras spėjo, kad viena priežasčių: armėnų kalba sudėtinga, vien abėcėlę sudaro 39 raidės. Be to, ji, kaip ir lietuvių, priklauso indoeuropiečių kalbų grupei.

Grįžti namo brangu

Prakalbus apie skandalingus nacionalistų žygius Vilniaus gatvėmis, užsieniečių užpuolimus, sutuoktiniai tvirtino, kad jiems tokių rūpesčių nekyla.   „Čia pučiamas burbulas, gal kam taip patogiau? Kasdieniame gyvenime nepatyrėme jokių išpuolių. Vaikystėje ši problema egzistavo, nes buvo jaučiama trintis tarp lietuvių ir rusų. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, trintis dingo. Tarp jaunimo apskritai ši problema neegzistuoja“, – įsitikinusi Liudmila. A.Sargsyanas sako, kad Lietuvoje jis pasiilgsta vienintelio dalyko – kalnų, kurie įprasti jo gimtojoje Armėnijoje.

„Armėnijoje, į kurią pusę pasisuki, visur matai kalnus. Žiūri į priekį – prieš tave kalnai, atsisuki į kitą pusę – ir ten  kalnai“, – su nostalgija prisiminė A.Sargsyanas.
Į gimtąją šalį jam sugrįžti – sudėtinga. Kelionė brangiai kainuoja, kyla nepatogumų tvarkant dokumentus. Paskutinį kartą Armėnijoje jis lankėsi prieš 14 metų. Gimtosios Armėnijos A.Sargsyanui neleidžia pamiršti jo mama, tampanti vis dažnesne viešnia Lietuvoje.

Į Lietuvą studijuoti atvykęs armėnas po Sovietų Sąjungos griuvimo čia pasiliko. Kauno technologijos universitete baigęs informatikos specialybę vyras sukūrė šeimą.

Pradžioje teko dirbti įvairius darbus, kurių nepavadinsi prestižiniais. Šiuo metu A. ir L.Sargsyanai jaučiasi laimingi, o tautinių mažumų padėtį Lietuvoje apibūdina lakoniškai – gyvena kaip visi lietuviai.