Skirtingai nuo kaimo vietovių, kur savininkams grąžinta beveik visa žemė, miestuose ši procesas tebesitęsia. Nacionalinės Žemės tarnybos duomenimis, už turėtą žemę miestuose nuosavybė dar neatkurta 8000 savininkų, iš jų pusė laukiančiųjų – Vilniaus mieste.

Pastarieji pakviesti kaip kompensaciją už negrąžintą žemę pasirinkti sklypą individualiai statybai. Žemės tarnybos Vilniaus skyriaus specialistai šiomis dienomis pasiūlė 170 sklypų, tačiau pasirinkta tik maždaug trečdalis. Kiekvienas pretendentas nori gauti kuo vertingesnį sklypą, tad renkasi atsargiai.

„Antaviliuose mūsų senelis turėjo 30 hektarų žemės. Norėčiau gauti atskirą sklypelį. Dar nepasirinkau, žiūriu, kad ir jaunesni pradėjo atsisakinėti, tai dar tarsiuosi su teisininkais“, – pasakojo žemės savininkė Bronislava Michailova.

Vilnius, kaip ir kiti didieji miestai, pastatytas ant anksčiau savininkų turėtos žemės. Nesant galimybės žemės grąžinti natūra, atlyginama pinigais arba sklypu individualiai statybai. Sostinėje sklypas gali siekti 12 arų, o geresnėse vietose, centre, skiriami tik 6 arai.

Vilniuje tokių sklypų dar laukia maždaug 4,5 tūkstančio žmonių. Pasak valdininkų, anksčiau savivaldybėje strigę projektavimo darbai kiek paspartėjo, – šiemet pateikta per 400 sklypų. Tačiau savininkai piktinasi, kad dalis jų siūlomi kartu su laikinais statiniais – garažais.

„Atsakingos valdžios institucijos turėtų pasidomėti, nes čia sklypai skirti ne natūra žemę susigrąžinti, čia yra kompensacija už išperkamą turtą, o kai yra laikini statiniai čia, tai atsiranda problema. Taip neturėtų būti“, – skundėsi Žemės savininkų sąjungos atstovė Rasa Bimbirienė.

Žemės tarnybos ir savivaldybės valdininkai kaltę verčia vieni kitiems.

„Savivaldybė, prieš projektuodama, nes projektavimas užtrunka metus, galėjo pasirūpinti, kad tų garažų ten nebūtų, kadangi pasibaigus nuomos sutartims, jie ten neteisėtai stovi. Tačiau savivaldybė vangiai sprendžia. Reikėtų didesnių savivaldybės pastangų formuojant žemės sklypus tiek natūra, tiek sklypus individualiai statybai kaip kompensacijoms. Yra sklypų, kuriuos vengia savivaldybė grąžinti“, – kritikos negailėjo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus vadovas Arvydas Juška.

„Žemės įstatymas reglamentuoja, kad tokia žemė, užimta savavališkais pastatais, laikinais garažais, yra laikoma laisva. Tai netrukdo mums planuoti sklypus ir savivaldybės administracijos direktorius perduoda sklypus žemės grąžinimui. Nacionalinė žemės tarnyba turi žiūrėti, ar neužimta žemė, ar neužstatyta laikinais statiniais. Savivaldybė neprivalo visus suplanuotus laisvus žemės sklypus perduoti nuosavybės grąžinimui“, – atsakė Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Raimonda Rudukienė.

„Eilėje laukia 4,5 tūkst. žmonių, tai klausimas, kada bus realizuotas šis kompensacijų būdas. Tiems žmonėms, kurie stovi trečiame ar ketvirtame tūkstantuke, susiklostė tragiška situacija“, – nuogąstavo Žemės savininkų sąjungos Vilniaus skyriaus vadovas Kęstutis Mozeris.

Daugelis žmonių nori gauti sklypą, nes kompensacija pinigais, palyginti su rinkos kaina, – itin maža. Už hektarą Vilniuje turėtos žemės vidutiniškai mokama kiek daugiau nei 1700 eurų. Vilties gauti didesnes pinigines kompensacijas savininkams neliko prieš dvejus metus, Konstituciniam Teismui išaiškinus, kad valstybės išperkamos žemės vertės skaičiavimas atitinka lygiavertiškumo principą.