Į Vilniuje esančią Kovo 11-osios gatvę šventė neužsuks. Nei šiandien, nei rytoj, nei jokią kitą dieną. Kodėl? Todėl, kad ji Grigiškėse, o Grigiškės – Vilniaus užkampis.

Centrinei Grigiškių gatvei suteiktas Kovo 11-osios vardas jos nei pakeitė, nei papuošė. Tipiniai daugiaaukščiai, „Iki“ parduotuvė, turgelis, koplyčia ir prie kioskelio besiburiuojantys gyventojai. Nykus vaizdas.

„Pakeitė gatvės pavadinimą, kai Nepriklausomybė atėjo, bet nieko gera čia nėra. Anksčiau buvo kitas pavadinimas, bet tai tuščias žodis. Jokio turinio“, – sakė trumpam stabtelėjusi Eleonora, moteris, mačiusi šios gatvės pavadinimų kaitą. Nepriklausomybės atkūrimo švęsti ji nesiruošė, mieliau priimtų sveikinimus Tarptautinės moters dienos proga. Jai pritaria ir daugelis Grigiškių gyventojų.
Nieko ypatinga Kovo 11-osios vardas nereiškė ir šia data pavadintos gatvės daugiabučių namų bendrijų pirmininkams. 55-os namo bendrijos pirmininkas Josifas Kozyrovičius patvirtino, kad šventei nelabai ruošiasi: „Nieko ypatinga nėra daroma. Tas, kas nori, eina į seniūniją, kažkokių kvietimų būna. Mes, kaip bendrija, nieko neorganizuojame.“
Jam pritarė ir Valdas Grigaliūnas, netoliese esančios bendrijos vadovas. Jis pabrėžė, kad apie jokią šventę ir kalbos negali būti: „Aš pats antradienį dirbu. Man darbo diena, o kaip gyventojai – nežinau. Ne bendrijos pirmininko kompetencija tai spręsti. Nemačiau, kad seniūnija būtų ką nors organizavusi. Galbūt koks nors koncertukas ir vyksta kultūros namuose, bet nieko nemačiau“, – kalbėjo V.Grigaliūnas.

Puošiamos tik centrinės gatvės

Lietuvos daugiabučių bendrijos federacijos prezidentas Juozas Antanaitis teigė, kad ši gatvė Grigiškėse niekada nesulaukdavo valdžios dėmesio.
„Penkerius metus čia gyvenau. Niekada nieko nebuvo. Jeigu mes iškeldavome vėliavas, tik tas ir buvo. Tai, žinoma, prievolė. Seniūnija nieko neruošdavo ir dabar neruošia. Pavadinimas sau, o gat-vė – sau“, – realią situaciją konstatavo J.Antanaitis.
Vilniaus administracijos direktorius Gintautas Paluckas šį spėjimą patvirtino. Lietuvos nepriklausomybės dieną jis sutiks Kanuose, tarptautinėje konferencijoje. O prieš išvykdamas Kovo 11-osios gatvės gyventojams jis palinkėjo negyventi iliuzijų pasaulyje ir nesitikėti, kad dėl pavadinimo jie sulauks kokių nors permainų.
„Puošiamos centrinės miesto gatvės, kur didžiausias žmonių srautas, kur tai aktualiausia. Papuošti brangiai kainuoja, todėl mažesnės teritorijos negražinamos dėl lėšų stygiaus. Privilegijų dėl gatvės pavadinimo iš principo negali būti. Yra kiti objektyvūs vertinimo kriterijai“, – populiariai ir suprantamai, kad ne pavadinimas gatvę, o gatvė pavadinimą puošti turi, paaiškino G.Paluckas.

Vardas – penkioms gatvėms

J.Antanaitis mano, jog lietuviams Kovo 11-oji turėtų būti tokia pat svarbi „kaip komunistams koks Leninas ar Spalio revoliucija“. Tačiau panaršęs duomenų bazėje vyras buvo nemaloniai nustebintas – pasirodo, Lietuvoje yra tik 5 gatvės, pavadintos Kovo 11-osios vardu.
Be Vilniaus, tokių dar esama Kaune, Alytuje, Utenoje ir Marijampolėje. Daugelyje kitų miestų ir miestelių tokio adreso neaptiksite – nei Šiauliuose, nei Panevėžyje, nei žemaičių sostinėje Telšiuose, nei Klaipėdoje.
„Niekam tai neįdomu. Įsivaizduojate, niekam nerūpi. Niekam. Lenino, Komjaunimo gatvių buvo visur. Jas prižiūrėdavo, bent jau už kitas gatves jos atrodydavo tikrai geriau. O Nepriklausomybė dabar niekam neberūpi. Nuoširdžiai maniau, kad taip pavadinta gatvė yra kiekviename mieste ir miestelyje. O pasirodo, net didmiesčiuose nėra“, – liūdnu atradimu stebėjosi J.Antanaitis.