Kiekvieną birželį Druskininkų ir kitų Nemuno pakrančių gyventojus kamuojantys mašalai šiemet dar nepradėjo siautėti, bet aplinkosaugininkai rengiasi juos sutikti.

Alytaus apskrities viršininko administracijos (AAVA) Teritorijų planavimo ir aplinkos skyriaus vedėjas Romas Balčius teigė, kad iš valstybės rezervo šiems mašalams naikinti skirta 250 tūkst. litų. Vilniuje įsikūrusi bendrovė „Biofolis“ iš Jungtinių Amerikos Valstijų atvežė 5720 litrų biologinio preparato „Vecto Bac“. Jį žadėta Nemune paskleisti šią savaitę, bet atvėso orai.

„Ar vystosi mašalų lervos, priklauso nuo vandens temperatūros. Jos dauginasi tik tekančiame vandenyje, šaltas ir vėjuotas oras stabdo muselių migraciją. Nuo gamtinių sąlygų priklauso preparato poveikis“, – „Kauno dienai“ aiškino specialistas.

Iš upės mašalai pasklinda po šalia esančias gyvenvietes ir miškus, skaudžiai gelia ir siurbia kraują. Nuo jų labiausiai kenčia Druskininkai. Specialistai atkreipė dėmesį, kad svarbiausia – laiku lervas išnaikinti, nes vėliau tai daryti beprasmiška.

Šiomis dienomis Vilniaus universiteto Ekologijos instituto mokslininkai kartu su Užkrečiamųjų ligų profilaktikos centru dar kartą iš Nemuno ims vandens mėginius ir galutinai paaiškės, kada bus galima pradėti naikinti mašalus.

R.Balčius teigia, kad balandžio mėnesį mašalų lervas tyrę specialistai nustatė, kad lervų šiemet gerokai daugiau nei pernai. Tad įsigyto preparato kiekio gali neužtekti. Upių mašalų lervos atplaukia iš Baltarusijos, Nemuno aukštupio, kur nėra naikinami.

Keletą metų Lietuvos aplinkosaugininkai biologinį preparatą veždavo į Baltarusiją ir supildavo Nemuno aukštupyje maždaug 100 km nuo Lietuvos sienos. Dabar šios labdaros atsisakyta, nes tam stinga lėšų.

AAVA atstovo teigimu, efektyviausias naikinimo būdas, kai preparatas į upę supilamas netoli Lazdijų esančiame Varviškio kaime. Tada biologinis produktas Nemunu plaukia žemyn ir, naikindamas lervas, vėliau nusėda Kauno mariose. Preparatas „Vecto Bac“ naikina tik muselių lervas, o augalams nekenksmingas.

„Mašalai dažnai pasiekia ir Birštoną, bet Kauno mariose jų kelias baigiasi. Šie kraujasiurbiai stovinčio vandens nemėgsta“, – aiškino R.Balčius.

Aplinkosaugos specialistas teigia, kad pavojaus, jog mašalai gali pasiekti Kauną ir jo apylinkes, nėra, nors šių muselių kasmet pastebima ne tik Nemune, bet ir Neryje. Prie Nemuno pastarosiomis dienomis pradėjo zyzti upių slėnių uodai, bet jie toli nuo upės neskrenda.

Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Irena Bulsienė teigė, kad Kaune dar nė karto upės mašalų nepastebėta.

„Nors jie dauginasi tik srauniame vandenyje, bet nėra garantijos, kad nepasieks miesto. Literatūroje rašoma, kad šie kraujasiurbiai parazitai gali migruoti iki 300 kilometrų“, – komentavo medikė.