Edmundo Šmito sūnus Karolis mirė rugpjūčio 12 d. Vaikino laidotuvės surengtos tik šiandien. Taip nutiko dėl atsakingų pareigūnų ir mirusiojo tėvo nesusikalbėjimo. „Kauno dienai“ pradėjus domėtis šia istorija, greitai buvo rasta išeitis ir E.Šmitas šiandien palydėjo sūnų į paskutinę kelionę.

Painiava dėl rašto

Kai rugpjūčio 12 d. medikai konstatavo, kad 24 metų Karolis Šmitas miręs, jo tėvas E.Šmitas nė neįtarė, kokie sunkumai jo laukia.

Pareigūnai tėvui paaiškino, kad sūnus mirė nuo širdies nepakankamumo. E.Šmitas neslepia, kad tokia mirties priežastis jį nustebino, tačiau mirusiojo neprikelsi, todėl vyras neketino imtis žygių papildomiems tyrimams.

Galo su galu nesuduriantis E.Šmitas tikina morge parašęs raštą, kad neturi pinigų sūnui palaidoti ir prašo tai padaryti už valstybės lėšas. Būtent dėl šio rašto iki šios savaitės velionio kūnas ir pragulėjo morge.

Atsakingi pareigūnai tikino, kad E.Šmito pasirašytas dokumentas buvo įvertintas kaip atsisakymas laidoti sūnų.

Sąmokslo teorija

„Gal jaunuolis jau palaidotas? Gal pradėtas koks nors tyrimas? Jei taip, kodėl apie tai nieko nežino artimieji? O gal vaiko kūnas atiduotas kitiems ir niekas jo neberanda?“ – tokie klausimai ar net sąmokslo teorijos dar prieš keletą dienų kamavo į „Kauno dieną“ pagalbos užsukusį mirusiojo tėvą ir kaimynę Zitą.

Kaimynė pasakojo skaičiusi spaudoje, kad socialiai remtini žmonės laidojami valstybės lėšomis. Ji ir patarė netekties prislėgtam kaimynui, kad prašytų sūnų palaidoti už valstybės pinigus.

Pradėję rūpintis, kad velionis būtų palaidotas už valstybės pinigus, kaimynai skambino į Kauno savivaldybę, morgą, policiją, savivaldybės įmonę „Kapinių priežiūra“.

Kaip užburtame rate visur išgirsdavo tą patį atsakymą: „Laukite, kol prokuratūra atsakys.“ Ką prokuratūra turi atsakyti, nei E.Šmitui, nei poniai Zitai niekas nepaaiškino.

Jiems esą užsiminta, kad jeigu imtųsi laidoti patys, valstybės skiriamų 1040 litų esą nepakaktų.

„Mums sakė, kad vaiko laidotuves gali organizuoti be artimųjų. Tada pareikalavome, kad mums būtų pranešta, nes norime atsisveikinti ir palydėti į kapus“, – pasakojo mirusiojo tėvas. „Jį norėjo laidoti kaip nežiniuką Ledos kapinių patvoryje“, – kaimynė Zita sunkiai tramdė ašaras.

Kliūtis – prokuratūra?

Išgirdę apie kaimyno nelaimę, senieji gatvės gyventojai surinko dalį pinigų. Tiesa, suma siekė vos 180 litų.

„Viską turime: drabužius ir tuos 180 litų. Tik ta nelemta kažkokia prokuratūros pažyma trukdo palaidoti vaiką“, – pečiais traukė kaimynė Zita.

„Esu girdėjusi, kad tų atsakymų iš prokuratūros kiti laukia ir po pusę metų“, – guodėsi Zita.

„Aš nieko nežinau, nei kur kreiptis, nei ką daryti“, – guodėsi E.Šmitas.

„Prieš kelias dienas paskambinau tyrėjai į Vilijampolės nuovadą. Ji atsakė laukianti kol prokuratūra duos leidimą, ir tegul ateina tėvas, nes ką čia šnekėti telefonu“, – pasakojo kaimynė Zita.

„Mes ir neturime mirties liudijimo, nes norėdami jį gauti ir laukiame prokuratūros atsakymo. Taip mums sakė Vilijampolės nuovados tyrėja“, – pasakojo Zita.

Absoliutus nesusikalbėjimas

Vilijampolės policijos nuovado viršininkas Raimondas Baltrušaitis, „Kauno dienai“ pradėjus domėtis, kodėl morge beveik du mėnesius guli vaikino kūnas, neneigė, kad laukiama prokuratūros atsakymo. „Yra nustatyta tvarka tokiems atvejams“, – sakė R.Baltrušaitis.

Jis aiškino, kad pašaliniai žmonės negali imti ir palaidoti mirusiojo. Esą tokiais atvejais, kai kas nors atsisako laidoti, prokuratūros atstovai užtrunka, kol bando surasti tolimesnius giminaičius, kurie galėtų pasirūpinti velionio laidotuvėmis. Kai išaiškinama, kad niekas kitas laidoti negali, prokuratūra duoda leidimą laidoti valstybės lėšomis.

Policijos nuovados viršininkas tik iš „Kauno dienos“ žurnalistų išgirdo, kad tėvas neatsisako palaidoti sūnaus, tiesiog jam trūksta lėšų, todėl ir prašė pagalbos, kad velionis būtų palaidotas už valstybės lėšas. „Jūs turite daugiau informacijos nei mes“, – pareiškė R.Baltrušaitis.

Jis pripažino, kad greičiausiai žmonėms nebuvo išaiškinta, ką ir kaip jie turi daryti. „Tegul jie paskambina man ir viską paaiškinsime, padėsime“, – per kelias minutes išeitį rado nuovados viršininkas.

Penkias savaites žmonėms buvo liepiama laukti prokuratūros atsakymo, užuot jiems paaiškinus, kad morge paliktas prašymas palaidoti sūnų valstybės lėšomis buvo priimtas kaip atsisakymas laidoti.

Atsakingų institucijų atstovai taip pat nepaaiškino, kad valstybės nustatytos paramos kuklioms velionio laidotuvėms užteks. Abiem atvejais – ar laidoja artimieji, ar jiems atsisakius tuo užsiima valstybė – skiriama tokia pat pat parama – 1040 litų.

Tėvas atsisveikins

„Užteks tų 1040 litų?“ – patikėti negalėjo kaimynė Zita. Moteris buvo prisiklausiusi šokiruojančių laidotuvių kainų. Ji negalėjo patikėti, kad kukliai palaidoti 24-erių kaimyną šių pinigų pakaks.

Jau kitą dieną, kai žmonėms buvo išaiškinta sąmokslo teorijomis apaugusi istorija, rasta bendrovė, kurį E.Šmito sūnų sutiko palaidoti už 800 litų.

„Mums pažadėjo, kad prie duobės atidengs karstą ir tėvas galės atsisveikinti su sūnumi“, – neslėpdama jaudulio kalbėjo ponia Zita. – Jis niekada neišsižadėjo savo sūnaus. Ir niekada nebūtų sutikęs, kad jo vaikas būtų palaidotas kaip nežiniukas.

Laidojimo tvarka

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką vienkartinė 1040 litų dydžio pašalpa skiriama mirusįjį asmenį laidojančiam asmeniui. Laidojantis asmuo dėl pašalpos gavimo turi kreiptis į savivaldybės administraciją.

Pašalpa turi būti išmokėta besikreipiančiajam ne vėliau kaip per 24 valandas nuo prašymo. Pašalpa nemokama, kai laidojama valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis.

„Artimieji arba žmonės, turintys mirusiojo mirties liudijimą, kreipiasi į Socialinės paramos skyrių. Mes įpareigoti valstybės skirtą 1040 litų pašalpą sumokėti grynais arba pervesti į nurodytą sąskaitą“, – paaiškino Kauno savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėja Ana Sudžiuvienė.