Žaliuojantys laukai, kilometrai naujai asfaltuotų kelių, renovuojamos mokyklos, lenkiški gatvių pavadinimai, įdarbinti giminaičiai. Visa tai Vilniaus rajone atsiranda ne be Jėzaus Kristaus pagalbos, kuriam globoti savo valdomą kraštą išmintingai pavedė rajono vadovai.

Darbai – merės ataskaitoje

Vilniaus rajono merė Marija Rekst iš politinių oponentų ir negausios rajono opozicijos sulaukia kaltinimų valdžios monopoliu ir nenoru ta valdžia dalytis. Neveikia priešininkų nė tas argumentas, kad jau antri metai, kai niekieno neraginama Vilniaus rajono savivaldybės taryba su mere priešakyje atsisakė aukščiausios valdžios ir perdavė ją pačiam Jėzui Kristui – paskelbė jį rajono karaliumi.

Pati merė pasiliko tik kuklų žemiškosios Kristaus atstovės rajone vaidmenį. Bent jau taip galima suprasti iš žurnalistams pateiktų atsakymų į klausimą, kaip gyvena jau antri metai Kristaus globojamas Vilniaus rajonas.

„Atsakymą į klausimą galite rasti Vilniaus rajono savivaldybės Merės veiklos ataskaitose už 2011 ir 2010 m. Jeigu redakciją domina konkretūs faktai, ateityje prašome konkretizuoti užduodamus klausimus“, – teigiama Vilniaus rajono savivaldybės Užsienio ryšių ir informacijos skyriaus pateiktame atsakyme.

Prilygino santuokai

Konkretizavus klausimus, redakciją pasiekė pačios M.Rekst suformuluoti atsakymai. Dievobaimingumu ir pagarba dvelkiantys žodžiai greičiau priminė dvasininko nei eilinės politikės atsakymus, bet parašas po tekstu neleidžia abejoti – tai merės žodžiai.

„Manau, kad toks sprendimas turi gilią prasmę, nes mes priimame tiek malonę, tiek vykdome įsipareigojimus. Tai galima palyginti su santuokos sakramentu: žmonės susituokia, o po kiek laiko atnaujina santuokos įžadus. Šiandien vis daugiau žmonių atsisako Dievo, todėl Kristaus Karaliaus intronizacijos aktas yra vertingas ir prisiminimo prasme, kuomet iš naujo yra prašoma Dievo pagalbos. Politika – tai yra veiksmas dėl bendro gėrio, o kreipimasis į gėrio šaltinį yra tikrai prasmingas“, – teigė M.Rekst.

Pakabino paveikslų kopijas

Vilniaus rajono merė taip pat paneigė kalbas, neva Kristaus intronizacija tėra formalumas, neatspindintis tikrosios katalikų tikėjimo padėties Vilniaus rajone. Tačiau politikė taip pat nesiruošė perkalbėti ir tų žmonių, kurie mano kitaip.

„Kiekvienas turi teisę vertinti pagal savo supratimą. Svarbiausia yra tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbe vadovautis krikščioniškosios moralės taisyklėmis“, – pamokomai teigė politikė.

Tiesa, formalumaus požiūrio į Kristaus intronizaciją ir pačioje savivaldybėje netrūksta. Tiesa, netrūksta ir pompastikos.

Akto paskelbimo progai skirtas paveikslas buvo tiesiog įsigytas sakralinių reikmenų platinimo vietoje ir pakabintas Vilniaus rajono savivaldybės pastato didžiojoje salėje, o mažesnės paveikslo kopijos kabo ne tik savivaldybėje, bet seniūnijose, rajono savivaldybei pavaldžiose įstaigose.

Kasmet minint šio įvykio metines aukojamos šv. Mišios Vilniaus rajono parapijose, taip pat šv. Mišios Gailestingumo Motinos Globos atlaiduose.

Pamaldumu nesiskundžia

Kiek aktualus Kristaus valdymas patiems Vilniaus rajono gyventojams? M.Rekst įsitikinusi, kad šis sprendimas tik dar labiau pabrėžė ir taip stiprų gyventojų pamaldumą. Anot Vilniaus rajono vadovės, sunkiais istorijos etapais tikėjimas suteikdavo jėgų pakelti gyvenimo naštą.

„Net gūdžiausiais sovietmečio laikais Vilniaus rajono žmonės neišsižadėjo tikėjimo. Vilniaus rajono savivaldybė, merės nuomone, paskelbdama Intronizacijos aktą, Vilniaus rajono gyventojų vardu išreiškė dvasingumo tradicijos tęstinumą“, – postringavo sostinės rajono vadovė.

Tikslių duomenų, kiek žmonių Vilniaus rajone vaikšto į bažnyčią, M.Rekst neturėjo ir šiuo klausimu pasiūlė kreiptis į Bažnyčios atstovus, tačiau pabrėžė, kad religingų žmonių procentas rajone yra kur kas didesnis nei pasaulinis vidurkis.

„Analizuojant šią situaciją ir remiantis atliktų statistinių tyrimų rezultatais yra akivaizdu, kad tiek Lietuva, tiek Vilniaus kraštas religingumo indeksu pranoksta pasaulinį vidurkį“, – įsitikinusi teigė merė, nors nepatikslino, kokiais tyrimais remiasi.

Vertina prieštaringai

Vilniaus rajono Kristaus globai pavedimo žingsnį savo laiku yra palaiminęs šiuo metu jau miręs vyskupas Juozas Tunaitis. Tačiau ne visi dvasininkai tai įvertino vienareikšmiškai. Iškart po Kristaus intronizacijos viename interviu žiniasklaidai kunigas, vienuolis pranciškonas Julius Sasnauskas yra sakęs, kad tokius politikų sprendimus reikėtų vertinti atsargiai.

"Visada keblu svarstyti, ar viešai atliekami religiniai veiksmai yra nuoširdūs. Galima daryti prielaidą, kad minėtas politikas, atėjęs iš stiprios katalikiškos tradicijos, nuoširdžiai gina krikščionišką moralę. Iš šalies žiūrint, gal tik keli mūsų politikai atrodo turį brandžias krikščioniškas pažiūras. Kiti, nors ir mėgina griebtis religinės retorikos, iš tiesų nelabai tesusigaudo, ko moko Bažnyčia, ir nesivargina įgyti šioje srityje didesnio supratimo. Tokiu atveju jų pareiškimai tik diskredituoja krikščionybę.

Kristaus Karaliaus intronizacijos aktas pirmaisiais Atgimimo metais visos Lietuvos vardu buvo atliktas Vilniuje, Katedros aikštėje. Tuomet jis šį tą reiškė, bent jau emociškai. Pakartotas mūsų dienomis kažkokios savivaldybės sprendimu jis tėra politinių žaidimų dalis, apgailėtina tikėjimo parodija", – yra sakęs dvasininkas.

Dienraščio žurnalistų paprašytas dar kartą pakomentuoti dvejų metų senumo įvykius J.Sasnauskas teigė, kad neturi ką pridurti prie to, ką yra pasakęs anksčiau. „Kam kartotis, viskas, kas pasakyta, yra pasakyta. Tai viešai prieinami žodžiai ir jūs juos galite rasti. Be to, tai nėra oficiali Bažnyčios pozicija“, – teigė pašnekovas.

Kristus valdo ir Šalčininkus

2009 m. birželio 12 d. Vilniaus rajono savivaldybės taryba, atsižvelgdama į 2009 m. švenčiamą Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio jubiliejų, gavusi bažnytinės hierarchijos pritarimą, prisimindama protėvių tikėjimo tiesas, krikščioniškąsias vertybes bei Vilniaus rajono tradicijas, nusprendė paskelbti Kristaus Karaliaus intronizacijos aktą Vilniaus rajone bei pakviesti kitų savivaldybių tarybas prisijungti prie šios iniciatyvos. Tarybos posėdyje kunigas Tadeušas Jasinskis pašventino specialiai šiai progai įsigytą Kristaus Karaliaus paveikslą.

Tarybos posėdyje Vilniaus rajono savivaldybės merė M.Rekst pabrėžė, kad skelbdama tokį aktą savivaldybė siekia išvengti skaudžių klaidų, pavojų ir grėsmių. Tikėdamasi gauti Dievo žadėtą palaiminimą ir globą, išreiškia dvasingumo tradicijos tęstinumą bei pasisemia jėgų ateities iššūkiams.

Kristaus Karaliaus intronizacijos aktą 2009 m. pabaigoje paskelbė ir Šalčininkų rajonas. Tuomet už šį sprendimą balsavo ne tik visi Lietuvos lenkų rinkimų akcijai priklausantys tarybos nariai, bet ir tarybos opozicija.

„Kristaus Karaliaus intronizacija – jo iškilmingas paskelbimas valdovu ir globėju. Toks aktas liudija, kad ne tik atskiri žmonės, bet ir visuomenė pripažįsta Kristaus teisę karaliauti, savo įstatymus grindžia Kristaus mokymu“, – anuomet tvirtino Šalčininkų rajono meras Zdislavas Palevičius.

Jėzaus įsakus interpretuoja savaip

Per dvejus metus, kai Vilniaus rajone buvo paskelbtas Kristaus intronizacijos, arba valdžios Dievui perleidimo, aktas, vyko ne tik pozityvių pokyčių, bet ir skandalų. Į vieną iš jų įsivėlė ir pati M.Rekst, kai Vilniaus rajono administracijos direktore paskyrė dukterėčią Liuciną Kotlovską.

2012 m. birželio 5 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad Vilniaus rajono savivaldybės merė M.Rekst, kuri sprendė savo dukterėčios L.Kotlovskos įdarbinimo šios savivaldybės administracijos direktore bei tolesnius jos tarnybos eigos klausimus, sukėlė ir iki šiol kelia nuolatinį interesų konfliktą.

VTEK atstovas Artūras Paliušis dienraščiui teigė, kad M.Rekst turi teisę per mėnesį apskųsti šį sprendimą. Jis taip pat patvirtino, jog šis atvejis ypatingas tuo, kad paskirdama administracijos direktorę merė sukėlė ne vienkartinį, o nuolatinį interesų konfliktą.

Tiesa, pati M.Rekst šiuo kaltinimus neigė ir tvirtino, kad dukterėčios asmeniškai į šias pareigas neskyrė.

„Įvyko nesusipratimas. Direktoriaus ir mero pareigybės yra politinio pasitikėjimo. Lietuvos lenkų rinkimų akcija laimėjo savivaldybių rinkimus, ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija nutarė patvirtinti L.Kotlovskos kandidatūrą į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus postą. Vilniaus rajono savivaldybės taryba skyrė L.Kotlovską į direktoriaus pareigas ir nustatė jai atlyginimą. Savivaldybės administracijos direktorius yra atskaitingas tarybai“, – dienraščiui teigė Vilniaus rajono merė.