Kalbos apie krizę ir viešos vaistų nuo jos paieškos ekonomistais pavertė ir paprastus kauniečius. Miestiečiai neabejoja: taupyti reikia, tačiau pirmiausia – valdininkams, o ne atimant iš remiamų piliečių.

Kalčiausi – buvę valdžioje

Prezidentas Valdas Adamkus, vakar priėmęs premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamos penkioliktosios Vyriausybės narius, palinkėjo ministrams pateisinti savo piliečių viltis. "Visais laikais su nauja Vyriausybe piliečiai sieja savo geresnės dabarties ir ateities viltis. Tačiau į jus dedami dar didesni nujaučiamos krizės išgyvenimo ir kuo lengvesnio jos poveikio lūkesčiai", – teigė V.Adamkus.

Kokias viltis žvelgdami į naująją Vyriausybę iš tikrųjų puoselėja piliečiai, ką jie mano apie ekonominę krizę ir centro dešiniųjų sukurtus vaistus nuo jos? To paklausėme gatvėje sutiktų kauniečių.

Miestiečiai laikosi nuomonės, kad sudėtinga padėtis Lietuvoje – ir pasaulinės ekonominės krizės pasekmė, tačiau regi ir ankstesnės Vyriausybės darbo broko. "Aštuonerius metus valdžia daugiau pešėsi, nei sprendė Lietuvos ekonomines problemas", – neabejojo archyvo darbuotoja Virginija Ališauskienė.

Kuomet Lietuvoje buvo ekonomikos pakilimas, valstybės pinigai, užuot kaupti rezerviniame fonde, buvę "pravalgyti". "Estijos ekonomikos pavyzdys kitoks – šios šalies valdžia skirdavo didelę pinigų sumą rezerviniam fondui. Dabar estai ploja rankomis ir juokiasi iš lietuvių bei latvių", – darė išvadą žurnalistas Valdas Kilpys.

Miestiečiai prisipažino, kad žodžių junginys "ekonominė krizė" jau tapo keiksmažodžiu, tačiau labiausiai nerimavo ne tik dėl savęs, bet ir dėl žmonių, kurie jau galėjo tapti dar neatsėlinusio baubo aukomis.

"Iš tiesų krizės dar nejaučiama, o tik spekuliuojama šiuo žodžiu. Juk nauji mokesčiai įsigalios tik po Naujųjų metų. Prisidengiant krize atleidžiami iš darbų žmonės, didinamos kainos", – aiškino pensininkas Valentinas.

"Tegu pradeda nuo savęs"

Miestiečiai nesiryžta teikti aiškaus atsakymo į klausimą "Ką daryti?", sutinka su paskelbtu taupymo vajumi, tačiau mano, kad būtina mažinti ne tik valstybės išlaidas socialinėms reikmėms, bet ir valdymo aparatui.

Žurnalistas V.Kilpys pritarė Vyriausybės planams didinti mokesčius. "Liberalų propaguojamas verslo skatinimas automatiškai valstybę priverstų skolintis. Jau dabar nėra iš ko mokėti algų valdininkams, nekalbant apie socialiai remtinus žmones, kurie negauna pašalpų", – samprotavo jis.

Pensininko Valentino nuomone, įveikiant krizę aktyviau turėtų dalyvauti Lietuvos bankas ir jo vadovas Reinoldijus Šarkinas. "Iki šiol nesuprantu šio banko paskirties, nes kol kas jis nieko konkretaus nenuveikė. Juk labiausiai krizė palietė bankus: jie bijo vieni kitiems skolinti. Lietuvos banko veiksmai turėtų pastūmėti komercinius bankus įveikti krizę", – mano kaunietis.

"Vyriausybė stato Valdovų rūmus, tęsdama Algirdo Brazausko darbų šleifą, skirs didžiulius pinigus investicijoms ministerijose. Tačiau apmokestins paprastus žmones ir tokiu būdu ne visiems vienodai sumažins pajamas", – įsitikinęs pensininkas.

Buhalterė Rasa Gerikaitė planuojamą patvirtinti valstybės biudžetą vertina neigiamai, nes dėl mokesčių politikos labiausiai nukentės skurdžiai gyvenantys žmonės. "Valdžia savęs niekada nenuskriaus, tegu pradeda nuo savęs pertvarką ir tik po to perdeda naštą ant žmonių pečių", – mano moteris.

"Šiuo metu valstybė neturi iš kur paimti pinigų ar jų pasiskolinti, belieka tik susiveržti diržus. Norint įveikti krizę, reikia peržiūrėti mokesčių sistemą. Reikėtų skatinti vartojimą, tačiau tai gali paskatinti infliaciją, turėtų būti rasta pusiausvyra tarp šių dalykų", – darė išvadą studentas Linas Urbonavičius.

Bandys taupyti ir patys

Kauniečiai linkę taupyti ir asmeninį biudžetą. "Gaunu didesnį užmokestį nei minimalią algą, todėl tikiuosi, kad ekonominę krizę įveikti bus lengviau. Žinoma taupysiu, nepirksiu nebūtinų daiktų", – savu krizės išgyvenimo receptu dalijosi V.Ališauskienė.

Vis dėlto ne vienas pašnekovas nuogąstavo, jog taupyti nebus lengva. "Iki šiol gyvenau labai taupiai, bet reikės dar labiau pasitempti, daugiau taupyti. Tačiau ką galima sutaupyti, kai gaunu milžiniškas sąskaitas už butą?" – retoriškai klausė R.Gerikaitė.

Moteris paskaičiavo, jog, panaikinus pridėtinės vertės mokesčio lengvatas, net ir sumažinus pajamų mokestį jos išlaidos vis tiek bus didesnės, o pajamos mažesnės. "Darbe planuoja mažinti atlyginimus, o sumažintas iki 21 proc. pajamų mokestis neišgelbės nuo mažesnės algos", – nerimavo pašnekovė.

Dar sunkiau būsią taupyti jaunoms šaimoms ar socialiai remtiniems žmonėms, kuriems išmokos mažinamos, kauniečių nuomone, nepagrįstai.

V.Ališauskienė įsitikinusi: jei Lietuvoje būtų mokami normalaus dydžio atlyginimai, leidžiantys užauginti vaikus, galbūt nereikėtų lengvatų ir išmokų, o tos nedidelės lėšos kai kuriems žmonėms yra reikalingos.

"Lazda turi du galus. Pirmu atveju, žingsnis mažinti pašalpas valstybei šiuo metu yra būtinas ir neišvengiamas, tačiau Andriaus Kubiliaus Vyriausybė kažkodėl nesirengia apmokestinti nekilnojamojo turto. Paprasčiau kalbant, didžiųjų pinigų apmokestinimas yra užmirštas, viską norima perkelti ant paprastų žmonių pečių", – mano V.Kilpys.

Valentinas sutiko, jog lengvatų buvo prikurta per daug, bet, sprendžiant skaudžius socialinius klausimus, lengvatų naikinimą vertina kaip nusikaltimą. "Verčiau būtų pamažinta valdininkų armija, juk jų daugybė. Sumažinus valdininkų, valstybė galėtų efektyviau funkcionuoti, nes mažiau valdininkų skatintų jų konkurenciją, taip pat ir atsakomybę", – siūlė pašnekovas.