Kokios nuotaikos Naujuosius metus pradeda verslininkai, dar visai neseniai savo ateitį piešę rožine spalva, o šiuo metu skubiai ieškantys būdų, kaip nebankrutuoti ir išlikti vykstant žiauriai konkurencinei kovai?

Verslininkų šventėse – nelinksma

Visi kalbinti Kauno verslininkai neslėpė: šiuo metu juos apėmusios ne pačios džiaugsmingiausios nuotaikos. Ekonominė krizė veikia ne tik jų verslą, bet ir asmeninį gyvenimą. Užuot patraukus į didžiuosius prekybos centrus planuotų šventinių pirkinių ar išskridus atostogų užsienin tenka veržtis diržus ir neišlaidauti. Tačiau beveik visi vienu balsu tvirtino, kad krizė psichologiškai jų neprislėgė, neišardė šeimų ir nepakeitė gyvenimo būdo.

Nekilnojamojo turto projektų bendrovės "Baltic Realty Adviser" valdybos pirmininkas Arvydas Žilevičius pripažino, kad kalėdiniuose verslininkų vakarėliuose šventinė nuotaika ne itin jautėsi, daugelis nežino, kokių netikėtumų pateiks rytojus.

"Mūsų nekilnojamojo turto projektai rengti ne vienus metus ir nežinia dėl ateities psichologiškai mums nepadeda. Su kolegomis pasikalbame, kad psichologinė krizė yra, tačiau nėra taip blogai, kaip bandoma parodyti. Situacija sudėtinga ne tik pas mus, bet ir pasaulyje. Lietuvoje šiuo metu nėra vedlio, kuris pasakytų, kaip mes kapstysimės iš krizės ir kur tas šviesusis rytojus. Tokių žinių trūksta ir iš Vyriausybės, ir iš žiniasklaidos. Viskas piešiama tik juodomis spalvomis, nėra pozityvių nuorodų, kaip išgyventi", – pastebėjo A.Žilevičius.

Krizė verslininko neprivertė keisti gyvenimo įpročių, ieškoti išsigelbėjimo pasinėrus į naujas religijas ar iš naujo atrasti užuovėją šeimoje. A.Žilevičiaus teigimu, jo šeima į sudėtingą situaciją reaguoja ramiai, todėl panikos asmeniniame gyvenime jis nejaučia.

"Daugelį metų nevartoju alkoholio, nerūkau, todėl įpročių keisti neprireikė. Psichologiškai tikrai nelengva viską ištverti, tačiau visa ta yra dėl neaiškios ateities, – kalbėjo verslininkas. – Nervingi visi, bet mūsų šeimos nariai vieni kitus palaiko. Dabar daugiau laiko skiriame darbui, pasveriame kiekvieną sprendimą, kai kurių suplanuotų dalykų, asmeninių projektų turime atsakyti. Galbūt ir turime tam galimybių, bet nėra šventinės nuotaikos."

A.Žilevičius panikos artimiausių draugų veiduose taip pat nepastebėjo. Esą daugelis svarsto, kaip reikės ištverti krizę, ieško naujų inovacijų, kitų finansavimo šaltinių. "Tarp mano pažįstamų yra ir tokių, kurie palieka savo projektus bankams. Tačiau dėl to iš nevilties nesižudo ir nesišaudo", – tikino A.Žilevičius.

Vieno žinomiausių Kauno verslininkų teigimu, krizės akivaizdoje jis pats vadovaujasi posakiu – kuo blogesnė situacija, tuo daugiau laiko reikia skirti darbui.

Krizės padariniai išpūsti?

Mintis apie ekonomines negandas šalin veja ir statybų bendrovės "Mitnija" vadovas Antanas Gureckis. Jis mano, kad krizės baubas per daug išpūstas, o jo padarinius verslininkas priima kaip iššūkį.

"Krizė visuomenėje yra tiek pumpuojama, kad net ir patys drąsiausieji klumpa ant kelių. Išgyvenom ir blogesnius laikus, manau, kad, ieškodami naujų kelių, naujų variantų savo verslui, išgyvensime ir šįkart, o dabartinę situaciją vertinu kaip iššūkį, kaip ėjimą į priekį ir kovą iki galo visose srityse", – sakė A.Gureckis.

A.Gureckio šeima ir ją supantys žmonės ateities nepiešia juodomis spalvomis. Verslininkas teigė, kad jo aplinkoje nėra ir nusivylusiųjų, kurie būtų priversti ar norėtų patys pasitraukti iš verslo.

"Mano aplinkoje pesimistų nėra, ir jūs bendraujate su optimistu. Niekas nedramatizuoja situacijos, tačiau kartu ieškome įvairių išeičių, ieškome darbų visame pasaulyje. Juokaujame: jei atsiras veiklos Antarktidoje – važiuosime ir ten. Artimiausiu metu didelių pasiekimų nebus, tačiau po metų kitų viskas grįš į savo vėžes", – vylėsi A.Gureckis.

Automobilių reikėjo ir reikės

Automobilių ir jų detalių pardavimo bendrovės "Eoltas" vadovas Alvydas Tomas Skėrys pritarė statybos bendrovėse dirbantiems verslininkams: sunkmečiu visada ieškoma būdu, kaip verslą padaryti efektyvesnį.

"Jogos pratimų norint pakeisti gyvenimo būdą neprireikė, į depresiją nepuoliau nei aš, nei mano darbuotojai. Puikiai suprantame, kad automobilių reikėjo ir reikės, be duonos neliksime. Lietuvoje apie sunkmetį per daug kalbama, situacija nėra tokia bloga. Šeima į situaciją reaguoja ramiai, gal tik mažiau išlaidaujame. Aš – optimistas, manau, kad per pusmetį ar metus viskas susidėlios į savo vietas", – prognozavo A.T.Skėrys.

Partneriai nepasitiki vieni kitais

Vis dėlto tarp optimistiškai skambančių balsų girdėti ir kitokių.

"Tarp verslo partnerių atsiranda nepasitikėjimo. Šiuo metu jaučiamas labai didelis psichologinis spaudimas ir silpnesnių nervų žmonės jo neatlaikys, pasiduos panikai, – pastebi buvęs statybų bendrovės "Būstuva" vadovas, dabar nekilnojamojo turto srityje dirbantis E.Galvanauskas. – Krizė keičia santykius ir su draugais. Su senais draugais ir partneriais santykiai per 15 metų nepasikeitė, ir iš blogesnių situacijų esame išsikapstę. Tačiau nauji verslo kolegos pasiduoda stresui."

Dėl dabartinės padėties verslininkas labiausiai kritikuoja valstybę, kuri nesugebėjo kontroliuoti situacijos, ir Jungtines Amerikos Valstijas, sukėlusias krizę, dėl kurios šiuo metu kenčia visas pasaulis.

"Didžiausia blogybė yra ta, kad valstybė negarantuoja savo skolų. Už mažiausią skolą mokesčių inspekcija areštuoja verslininkų turtą, nors pati valstybė yra skolinga verslininkams už valstybinius objektus, neatsiskaitoma už ministerijų pastatus, mokyklas, ligonines. Padėtis labai prasta", – valstybės politiką kritikavo E.Galvanauskas.

Verslininko teigimu, valstybė viena ranka neatiduoda to, kas priklauso verslininkams, o kita ranka bando atimti tai, ko nedavė.

Negandos užgrūdino šeimą

E.Galvanauskas tikino, kad santykiai su šeima, prasidėjus krizei, nepasikeitė, nes prieš dešimtmetį jau teko išgyventi panašų sunkmetį.

"Šeima krizės akivaizdoje mobilizuojasi, nes esame išgyvenę Rusijos krizę. Buvo sunkus laikas, vos sudūrėme galą su galu, bet ištvėrėme. Žinoma, jaučiame įtampą, bet stengiamės ją vyti šalin. Vaikai supranta, kad reikia mažiau išlaidauti, atsisakome kelionių į užsienį", – pasakojo verslininkas.

E.Galvanauskas sako, kad kai kurie verslininkai jau pradeda susitaikyti su mintimi, kad netrukus teks už skolas atiduoti įsigytus namus ir kitą turtą. Tai psichologiškai smukdo ne tik pačius verslininkus, bet ir tampa krizių šeimose priežastimi.

"Bankininkai, duodami pinigų stambesniems projektams, išreikalaudavo asmeninio turto užstato. Neplanuodami apgaudinėti bankų ar valstybės, daugelis verslininkų lengva ranka įkeitė savo turtą, – aiškino E.Galvanauskas. – Jei bankai nepadės šiems verslininkams išgyventi, gali padaugėti savižudybių ar atvejų, kai žmonės, neišlaikę įtampos, paklius į psichiatrijos ligonines. Įtampa persiduoda ir verslininkų šeimoms, nes gyventi ant lagaminų, laukiant, kol turto areštuoti ateis antstoliai, yra tragedija."

Kaunietis mano, kad krizės akivaizdoje verslo žmonės labiausiai susiveržia diržus, nes samdomi specialistai sunkmečiu visuomet išgyvens ir susiras darbą, nors ir mažiau apmokamą, o verslininkų lemtis – arba gauti viską, arba visko netekti. "Verslas yra rusiška ruletė, o verslininkai yra rizikos grupė, nes pastatome ant kortos visą savo gerovę ir visus gyvenimo pasiekimus", – įsitikinęs E.Galvanauskas.

Olegas Lapinas, psichologas

Nepastebėjau, kad verslininkai, prasidėjus krizei, dažniau kreiptųsi pagalbos į psichologus. Sunkūs laikai lietuvių būdui yra įprasti. Atvirkščiai, esu girdėjęs, kad tarp verslininkų tvyro sveikas optimizmas, esą tai ne pirma ir ne paskutinė krizė. Toks požiūris yra vienas geriausių, koks galėtų būti, nes ekonomikoje niekas negarantuoja stabilumo, nebent buvęs socializmas, kuris galiausiai išsekino pats save. Tenka gyventi krizės akivaizdoje ir tai yra laisvosios rinkos realybė. Verslininkai sunkmečius dažniausiai pergyvena lengviau, kitas reikalas yra samdomi darbuotojai, kurie praranda darbus ir nusivilia gyvenimu, juos apninka depresija. Samdomiems darbuotojams tenka didesnis psichologinis krūvis, nes juos gali atleisti iš darbo, o verslininkams tai negresia. Viena ramybės sąlygų yra jausmas, kad tu valdai situaciją. Tai nebūtinai turi būti lengva situacija, atvirkščiai, žmonėms reikalinga rizika, o žaidimai su pinigais ir suteikia šią riziką. Manau, ir įsisiūbavus krizei verslininkai nesiims desperatiškų bandymų keisti savo gyvenimą. Iš verslininkų nereikia tikėtis, kad jie atras naujas religijas, dievus ar galvos apie savižudybę. Psichologinis verslininko tipažas yra savarankiška, nepriklausoma nuo kitų asmenybė. Tai žmogus, anksti atsiskyręs nuo tėvų, galbūt anksčiau, nei turėtų, ir pradėjęs gyventi savarankišką gyvenimą. Pradėjęs anksti uždirbti pinigus ir pajutęs, kad juos galima gauti tik savo pastangomis. Tai ne tas žmonių tipas, kurį tėvai išlaiko visą gyvenimą. Tai praktiški ir stiprūs žmonės, užgrūdinti gyvenimo. Dalis verslininkų susidraugauja su alkoholiu, kai kurie jų prasigeria. Galimas dalykas, kad sunkmečiu vartojantieji alkoholį gers dar dažniau. Tačiau galų gale iš krizės sausiausi išlips būtent verslininkai.