Ino­va­ci­jos ga­li tap­ti til­tu, pa­de­dan­čiu vers­lui įveik­ti eko­no­mi­kos duo­bę

Spustelėti greičio pedalą priekyje išvydus neaiškaus gylio duobę gali būti pavojinga. Lygiai taip pat ir griebtis inovacijų atsidūrus ant krizės slenksčio – nepamatuota rizika. Regis, protingai elgiasi įmonės prieš krizę mažindamos apsukas ir apkarpydamos sąnaudas. Tačiau galbūt jos daro lemtingą klaidą.

Inovacijos lygu rizika

Lietuvoje netrūksta istorijų apie jau bankrutavusias ar finansinių bėdų turinčias inovatyvias įmones. Rinkoje nesugebėjo ilgiau išlikti ES paramą gavusios ir įrangą modernizavusios mėsos perdirbimo įmonės „Čečeta“ ir „Rosagana“.
Šiuo metu bankroto procedūrų pabaigos laukia metalo apdirbimo paslaugas pagal modernią karšto plieno cinkavimo technologiją teikusi bendrovė „Baltic Zinc Technics“ ir „Amber Air“, kelerius metus skraidinusi keleivius iš Palangos į Hamburgą, o skrydžio bilietus pardavinėjusi internetu. Su sunkumais susiduria ir pirmą Baltijos šalyse geoterminę jėgainę valdanti „Geoterma“. Tad inovacijų ar modernių technologijų taikymas bendrovės veikloje toli gražu nelemia besąlygiškos sėkmės. Kartais tai tik paspartina ritimąsi duobėn.
Tačiau Lietuvos inovacijų centro atstovas Artūras Jakubavičius teigė, kad įmonių bankroto nereikėtų vertinti neigiamai, o jeigu į jį pastūmėja inovacijos – tai gali net duoti naudos pačioms įmonėms. Pasak jo, vienos veiklos pabaiga dažnai vainikuoja naujos pradžią.
Taip, inovatyvios įmonės dažnai rizikuoja. Kuo inovacijos didesnės, tuo rizikos daugiau. Statistika čia irgi iškalbinga – per pirmus trejus metus bankrutuoja apie trečdalis inovatyvių įmonių. Tačiau be naujovių šių dienų rinkoje įmonės apskritai pasmerktos išnykti.
Anot A.Jakubavičiaus, šiandien Lietuvos bendrovės gali konkuruoti arba produkcijos ir paslaugų kainomis, arba naujovėmis. Dėl brangstančių energijos išteklių ir darbo jėgos rinktis pirmą variantą tampa vis sunkiau. Vadinasi, lieka antras. Šis būdas verslui gali tapti išeitimi lėtėjant visos šalies ekonomikai.

Nuolatos į priekį

Pasak A.Jakubavičiaus, inovatyvia vadinama ta įmonė, kuri per trejus metus rinkoje pristato naujų produktų. Tačiau inovatyviomis galima laikyti ir tas bendroves, kurios vykdo pažangią veiklą, nuolatos tobulina procesus, bendradarbiauja su mokslininkais, ieško naujų paslaugų ar produktų idėjų. Trumpai apibendrinus – nestovi vietoje.
Net jeigu bendrovė rinkoje šiandien jaučiasi tvirtai, norėdama joje išlikti rytoj be inovacijų neapsieis. Pavyzdžiui, prieš pusmetį didžiausia pasaulyje telefonų gamintoja „Nokia“, kurios gaminiais naudojasi kone milijardas žmonių, nusprendė tapti paslaugų bendrove.
Praėjusiųjų metų pabaigoje „Nokia“ pristatė paslaugų paketą „Ovi“, leidžiantį telefonuose žaisti tinklo žaidimus, parsisiųsti muzikos, naudotis žemėlapiais.
Viena pažangi idėja padėjo iš duobės išlipti pasaulinio garso bendrovei „Lego“, gaminančiai žaislinius kubelius daugiau kaip 70 metų. Išnagrinėjusi vaikų pažintinių gebėjimų tyrimo rezultatus, bendrovė sukūrė žaidimą konstruktorių „Mindstorms“. Juo galima konstruoti unikalius robotus ir įvairius programuojamus prietaisus. Šį žaidimą pamėgo ir suaugusieji, o internete pasirodė daugybė tinklalapių, kuriuose pateiktos instrukcijos, kaip sukurti įvairius dalykus nuo namų signalizacijos iki nepilotuojamo lėktuvo.

Pasivysime per dešimtmetį

Inovatyvių įmonių indėlis į valstybės ekonomiką yra didžiulis. A.Jakubavičiaus turimais duomenimis, Lietuvoje inovatyviomis laikomos 24 proc. įmonių sukuria apie 60 proc. bendrojo vidaus produkto. Pažangių produktų ar paslaugų idėjų, kuriomis būtų galima pasigirti už Lietuvos ribų, taip pat yra – tereikia pažvelgti į 2007 m. inovacijų prizą laimėjusių produktų sąrašą. Jame – bendrovės „Ekspla“ medžiagoms apdoroti skirtas pikosekundinis lazeris, „Penkių kontinentų“ prekių ir paslaugų užsakymo per IP televiziją sistema, „Informacijos alėjos“ sukurta laikraščių ar žurnalų leidybos proceso valdymo sistema „News Processor“.
Žinių ekonomikos forumo direktorius Edgaras Leichteris atkreipė dėmesį ir į inovacijas vadybos srityje. Tokių pavyzdžių galima rasti bankuose ar telekomunikacijų įmonėse. Vis dėlto jų norėtųsi daugiau. Anot E.Leichterio, inovatyvumas nėra lietuvių tautos bruožas, iniciatyvos kol kas sulaukiama tik iš pavienių įmonių.
Tai rodo ir 2007-ųjų Europos šalių ataskaita, kurioje pagal inovacijų taikymą Lietuva užima palyginti neaukštą vietą, bet patenka tarp valstybių, galinčių per dešimtmetį pasivyti ES vidurkį.

Yra geriau, nei atrodo

Tiek A.Jakubavičius, tiek E.Leichteris pabrėžė, kad Lietuvos padėtis inovacijų srityje yra geresnė, negu vaizduojama šioje ataskaitoje, o pagal atskirus kriterijus užimame aukštesnes vietas. Vienas rodiklių, smukdantis Lietuvos inovacijų vidurkį, yra investicijos į mokslinius tyrimus.
„Šalies įmonės į tai investuoja, tačiau dėl nepalankios mokesčių sistemos iki šiol neteikdavo ataskaitų. Priėmus naują Pelno mokesčio įstatymo pataisą, padėtis turėtų pasikeisti – naujoji sistema į tyrimus investuojančioms įmonėms pelno mokestį mažins triskart“, – sakė A.Jakubavičius.
Kitas aspektas – patentai, jų lietuviai pateikia labai mažai. Tai patvirtino ir Ūkio ministerijos Investicijų ir inovacijų departamento direktorė Laimutė Kalinauskienė: „Skiriame finansinę paramą patentams gauti, tačiau ne visos galimybės išnaudojamos.“
Šią problemą iš dalies padės išspręsti greitai pasikeisianti finansavimo tvarka: išlaidos bus kompensuojamos iš anksto, o dėl reikiamų lėšų išradėjai galės kreiptis dar prieš registruodami patentą.
Be to, Ūkio ministerijoje šiuo metu baigiama rengti nauja Inovacijų skatinimo versle programa. Joje numatytos įvairios finansinės paramos, teisinės aplinkos priemonės, planuojama skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą.

Pranašumas ištikus krizei

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Virginijus Kundrotas kalbėjo, kad kiekybiškai išreikšti inovacijų ir ekonomikos santykį sunku. Didesnį ekonomikos augimą skatina daug veiksnių: pigesnės žaliavos, pigesnė darbo jėga ir inovacijos. Lėtėjant ekonomikai konkuruoti tampa sudėtingiau, o anksčiau klestėjusiose verslo srityse prasideda varžybos dėl išlikimo.
Pasak A.Jakubavičiaus, dėl kiekvienos ekonomikos krizės sumažėja investicijas. Tokiu metu inovacijos labiau vertinamos kaip prabanga, o ne kaip išeitis iš susidariusios padėties.
E.Leichteris pabrėžė ir kitą jų aspektą – krizės priverčia bendroves imtis radikalių sprendimų ir neužmigti ant laurų. „Tradiciniuose sektoriuose labiau domimasi eksporto plėtra, pradedama ieškoti naujų partnerių ir pardavimo kanalų. Kai įmonės priverstos labiau galvoti apie konkurencinius pranašumus, tuomet atsigręžia į mokslą ir inovacijas“, – teigė Žinių ekonomikos forumo direktorius.

Idėjų yra, nėra pinigų

E.Leichteriui buvo linkęs pritarti ir V.Kundrotas. „Lėtėjant ekonomikai ir nelikus kitų pranašumų, inovacijos tampa konkurencingumo potencialu“, – sakė jis.
Inovacijos tokiais atvejais nebūtinai susijusios su didelėmis investicijomis. Yra gana daug sričių, pavyzdžiui, paslaugų sektorius, kurios nereikalauja brangių veiksmų. Šiais atvejais reikalingesnės tinkamos sąlygos, kurios leistų atsiskleisti inovatyviems žmonėms – pagrindiniam idėjų šaltiniui.
„Žmonių gebėjimų stoka ir psichologinis nenoras ką nors daryti yra didžiausias stabdys“, – sakė A.Jakubavičius.
V.Kundrotas linkęs manyti, kad inovacijoms kelią užkerta ribotos žmonių galimybės: „Yra protingų žmonių, galinčių įgyvendinti geras idėjas, tačiau juos stabdo lėšų stygius. Tai galėtų tapti valstybės uždaviniu: kaip ne paprasčiausiai duoti pinigų, o palengvinti kelią iki jų.“