Ruošiant Kūčių stalą svarbiausia – tradicijos ir kuklumas, tikina Gražina Bareikienė. Esą kuo valgiai paprastesni, tuo žmogaus dvasia tyresnė.

Kviečiai – vaikų mėgstamiausi

Pastarosiomis dienomis šurmulys prekybos centruose ir automobilių grūstys gatvėse ima erzinti. Visi paskubomis stengiamės ką nors gardesnio nugriebti Kūčių stalui. Tačiau G.Bareikienės namuose nei skubos, nei panikos nejusti. Kaip ir dera artėjant šeimos šventei, čia vyrauja ramybė ir santūrus laukimas.

Močiutės dvasia rengiasi pasitikti Kristaus gimimą, o plati šypsena išduoda, kad laukiama ir vaikų, ir jau suaugusių, savus lizdus susukusių anūkų, ir pirmo proanūkio.

G.Bareikienė tikina įpratusi Kūčioms viską gaminti pati, kuo mažiau gaminių pirkti parduotuvėje. Esą taip Kūčių patiekalai būna skanesni ir šventinė dvasia tikresnė. Pagrindiniu patiekalu visada laikoma iš bažnyčios parsinešti kalėdaičiai.

Esą šiais laikais jų po vieną tenka kiekvienam kūčiautojui. Tačiau G.Bareikienė pasakojo, kad anksčiau ant stalo pakakdavo ir vieno kalėdaičio. Po maldų jį šeimininkas visiems už stalo sėdintiems laužti siūlydavo.

"Kitu tradiciniu mūsų šeimos Kūčių patiekalu tapo iš kviečių gaminama grucė. Paprastas patiekalas, gaminamas iš grūstų kviečių ir užpilamas saldintu vandeniu. Jį labai mėgsta vaikai", – pasakojo G.Bareikienė.

Kūčiukus kepa pati

Močiutė ne tik kviečius pati grūda, aguonų pyragus minko, bet ir kūčiukus kepa. Moters nuomone, parduotuvėje parduodami jos žaismingai vadinami parpeliukai netikri. Esą tradiciniai kūčiukai turi būti gaminami kaip galima paprasčiau, kad atitiktų pasninko reikalavimus. Šiukštu neįmaišyti jokio pieno, sviesto ar kiaušinių. Tik vanduo, miltai, truputis aliejaus ir aguonų.

"Kepant Kūčioms pyragus taip pat derėtų prisilaikyti tradicijų: naudoti kuo mažiau gyvulinės kilmės produktų. O kad būtų skaniau, prie pyrago galima pagaminti ir kitą tradicinį patiekalą – avižinį kisielių. Jį pasidaryti nesunku: reikia prieš parą užraugti avižas, įmesti vieną kitą duonos plutą ir palikti šaltai. Po paros raugalą nusunkti ir likusį skystį virti, kol sutirštės", – patarė G.Bareikienė.

Šalia avižinio kisieliaus močiutė siūlo patiekti ir spanguolinį, tik kad būtų skanesnis, ne miltelius parduotuvėje pirkti, o iš savų surinktų uogų pagaminti. Esą visai nesunku: sumalei spanguoles, nusunkei ir sultis su krakmolu užvirei. Kad nebūtų kisielius labai rūgštus, G.Bareikienė patarė šiek tiek cukraus įberti.

Ragina neužmiršti mirusiųjų

Tradiciškai ant Kūčių stalo patiekiama 12 patiekalų. Nėra taip jau ir daug. Kalėdaitis, kūčiukai, keletas rūšių žuvies, kisielius, pyragas, silkė, būtinai medus ir riešutai, džiovinti obuoliai.

"Nebūtina persistengti, gaminti daugiau patiekalų, bet ne visada taip lygiai išeina. Žiūrėk, suskaičiuoji, kad ant stalo jų 14 ar 16. Nieko baisaus, gali jų būti ir daugiau, tik svarbu kad patiekalų skaičius būtų lyginis", – priminė G.Bareikienė.

O kad stalas būtų šventiškesnis, jį močiutė siūlo dengti tik balta staltiese, šalia kalėdaičio uždegti šventintą žvakelę ir kryželį pastatyti. Svarbu nepamiršti padengti lėkštelės ir anapilin išėjusiems. G.Bareikienė tiki, kad brangių žmonių vėlelės per Kūčias namo sugrįžta, prie to paties stalo su artimaisiais susėda.

O daugiau puošmenų esą nereikia. Juk svarbiausia malda, nuolankumas ir namo pargrįžę vaikai.

Ką simbolizuoja patiekalai?

Obuoliai, žirneliai – Rojaus medį, nuodėmės atėjimą į pasaulį.

Grūdai – skalsos, derlingumo simbolis.

Medus – šviesos ir sveikatos simbolis.

Kūčiukai – meilės simbolis, duona vėlėms maitinti.

Žuvis – primena Jėzaus apaštalus, kurie žvejais buvę, ir paties Kristaus stebuklą, kai jis didžiulę minią pamaitino dviem žuvimis ir penkiais kepaliukais duonos.

Spanguolės – tikima, kad jos saugo nuo priešų.

Duona – stiprybės, proto, susivaldymo, ištikimybės, gerumo simbolis.

Kūčių burtai

Po balta staltiese dedamas glėbelis šiaudų, kurie po vakarienės traukiami. Kas ištraukia ilgiausią šiaudą – ilgiausiai gyvens.

Po vakarienės merginos išbėga į lauką paklausyti, iš kurios pusės šunys loja. Esą iš ten atvažiuos jaunikis.

Parsinešus glėbį malkų reikia jas suskaičiuoti. Jeigu malkų skaičius porinis – šiemet ištekėsi.

Žvaigždėtas dangus, į krūvas susibūrusios žvaigždės reiškia derlingus metus, dėslias vištas, daug grybų.

Nuomonės:

Aistė, 30 metų mama

Pirmąkart šiemet pati gaminsiu Kūčių vakarienę. Tradicinis patiekalas – silkė, marinuota su cinamonu ir svogūnais, kurią gamindavo mano mama.

Eugenijus, 48 metų biologas

Visuomet ant Kūčių stalo mūsų šeimoje būna silkė, žinoma, su burokėliais. Kas ją gamina? Kaip kam išeina pagal laiką. Būna, ir man tenka. Kas šiemet silkę ruoš, dar nesusitarėme.

Asta, 20 metų studentė

Tradiciškai ant Kūčių stalo būna pyragėliai su obuoliais, aguonomis arba grybais. Juos kepa mama, ir aš jai padedu ir močiutė. Visa šeima pyragėlius gamina.