Priežastis pamėgti lietingas vasaras

Oro kokybė vertinama pagal įvairius rodiklius, tačiau dažniausiai kalbama apie kietąsias daleles. KD10 koncentracija ore per parą neturėtų viršyti 50 µg/m³, o vidutinė metinė – 40 µg/m³. Nors pasitaiko dienų, kai paros norma peržengiama, bendras Vilniaus metinis vidurkis išlieka saugiose ribose.

„Didžiausi oro taršos šaltiniai Vilniuje yra transportas. O ar bus viršytos normos, labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų – kai saulėta ir ramu, teršalai kaupiasi ir nesisklaido“, – teigė Vilniaus savivaldybės Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyrio vyriausiasis specialistas Emilis Tamošiūnas. Pasak jo, nors lietinga ši vasara ne visus džiugino, dėl kritulių ir vėjų oro kokybė buvo geresnė nei ankstesniais metais.

Kodėl oro kokybė Žirmūnuose blogesnė?

Vidutinė KD10 koncentracija Vilniuje 2024 m. svyravo nuo 13 iki 22 µg/m³ – gerokai mažiau nei ribinė vertė. Tačiau Žirmūnuose situacija buvo prastesnė. Prie Kareivių ir Kalvarijų gatvių esančioje stotyje net 21 dieną paros norma buvo viršyta. Palyginimui, Senamiestyje ar Lazdynuose tokių dienų buvo tik 2–4.

Žirmūnuose nustatytos ir didesnės azoto dioksido koncentracijos – vidutinis metinis rodiklis (37 µg/m³) beveik pasiekė normą (40 µg/m³). Nerimą kelia ir didžiausia per visą tyrimų laikotarpį užfiksuota benzeno koncentracija. Nors ribų ji dar neperžengė, tai dar kartą parodo – transportas lieka vienu didžiausių oro teršėjų. Prisideda ir vykstančios statybos.

Vilnius – tarp Europos vidutiniokų

Europos aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Vilnius pagal oro kokybę užima 316 vietą iš 761 miesto – per vidurį. Geriausias oras – Suomijos, Švedijos ir Norvegijos miestuose, o blogiausias – Italijoje, Rumunijoje, Graikijoje ir Lenkijoje. Ryga pranoksta Vilnių, o Talinas džiaugiasi dar švaresniu oru – jis užima 22 vietą Europoje.

Nors vyrauja nuomonė, kad kuo didesnis miestas, tuo didesnė oro tarša, duomenys to nepatvirtina. Iš Lietuvos miestų, Europos aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, praėjusiais metais blogiausia oro kokybė Panevėžyje, o geriausia – Alytuje. Klaipėdoje, nors miestas yra prie jūros, oro kokybė blogesnė nei Vilniuje.

Perspės iš anksto

Vilnius jau yra įgyvendinęs penkerių metų oro kokybės valdymo programą, kuri apėmė priemones nuo darnaus judumo skatinimo iki gatvių plovimo ir žaliųjų zonų kūrimo. Dabar vyksta paruošiamieji darbai naujai aplinkos oro kokybės valdymo programai 2026–2029 m. parengti. Taip pat planuojama kurti ir oro taršos prognozavimo modelį, kuris leistų gyventojus perspėti iš anksto – prieš kelias dienas artėjant padidėjusiai oro taršai.

Švaraus oro gatvė

Vilniuje įgyvendinamas ir „LIFE GreenMe 5“ projektas, kurio metu siekiama išmatuoti įvairių triukšmą ir oro taršą mažinančių priemonių efektyvumą. Bandomojoje Vėtrungių gatvėje, kuri yra arti itin intensyvaus Ukmergės plento, įrengti triukšmo ir oro taršos sensoriai. Gatvėje diegiamos įvairios triukšmo ir oro taršos mažinimo priemonės: gatvė apželdinama, laikinai buvo įvesti eismo ribojimai. Ateinantį pavasarį planuojama išbandyti dažno gatvių plovimo poveikį oro taršai. Surinkti duomenys leis įvertinti, kokios priemonės veiksmingiausios ir ar jas verta taikyti kitose miesto vietose.

Miesto plaučiai

Nuo 2022 m. vilniečiai gali patys stebėti oro kokybę – tam sukurta interaktyvi sistema „Miesto plaučiai“. Joje realiu laiku atnaujinami duomenys apie kietąsias daleles, anglies monoksidą, ozoną, žiedadulkes ir net triukšmo lygį. Tai pirmasis tokio tipo įrankis Lietuvoje.

Ką galime padaryti mes patys?

Švaresnis oras prasideda nuo kasdienių įpročių:

Kuo mažiau važinėti nuosavu automobiliu – rinktis ėjimą pėsčiomis, dviratį, paspirtuką ar viešąjį transportą.

Jei automobilio neišvengiama, verta pagalvoti apie elektromobilį ar hibridą.

Individualių namų savininkams svarbu pereiti nuo kūrenimo malkomis ar anglimis prie švaresnių šildymo būdų – šilumos siurblių, granulių ar centralizuoto šildymo.

Savo kiemuose ir bendruomenėse sodinti medžius, prižiūrėti želdynus.

Mažinti elektros vartojimą, rinktis energiją taupančius prietaisus.