Apsilankiusieji Latvijos Agluonoje būtinai išgirsta pasakojimą apie pirmojo Lietuvos karaliaus nužudymą bei jo kapą šioje vietovėje, tačiau ir Lucke (Ukraina) dar tarpukariu stovėjo kryžius ant karaliaus Mindaugo kapo, o baltarusiai teigia, kad mūsų valdovas ilsisi Naugarduke. Tai kur iš tiesų palaidotas prieš 750 metų žuvęs Mindaugas?

Rado Liubarto kapą?

Anot Lietuvos istorija besidominčio vilniečio Juozo Elekšio, ukrainiečiai džiūgauja Lucko pilyje suradę čia iki šiol gerbiamo jauniausio Gedimino sūnaus Liubarto kapą. Pats įspūdingiausias šios pilies bokštas vadinamas jo vardu (rus. – bašnia Liubartal).

„Jei ukrainiečių atradimas bus patvirtintas, tai būtų tikra sensacija. Dar didesnė sensacija būtų, jei sužinotume, kur palaidotas 1263 m. nužudytas pirmas ir vienintelis mūsų karalius Mindaugas (gimė apie 1200 m. – red. past.). Plačiai kalbama apie mūsų valdovo palaidojimo vietas latvių Agluonoje ir net baltarusių Naugarduke“, – vardijo istorijos studijoms atsidėjęs buvęs žurnalistas J.Elekšis.

Lucke negalėjo būti

Gali būti, kad baltarusiai spėja, jog Naugarduke vietininku buvęs Mindaugo vyriausias sūnus Vaišelga galėjo parsivežti tėvo kūną ir jį čia palaidoti. Bet tai tik miglota prielaida, neparemta jokiais duomenimis. Paklaustas apie internete klaidžiojančią informaciją, kad karaliaus Mindaugo kapas yra Lucke, istorijos entuziastas J.Elekšis tik šyptelėjo.

Istorikas Tomas Baranauskas įsitikinęs, kad Mindaugo kapo Lucke neturėtų būti: „Luckas Mindaugui tikrai niekada nepriklausė. Gal čia kas nors bendro su Volynės kunigaikštystėje (Volynės Vladimire) nužudytu vyriausiuoju Mindaugo sūnumi Vaišelga?“

Baltiška Agluonos legenda

„Lietuvoje turime legendą apie Gedimino žūtį Veliuonoje 1341 m. ir jo kapą viename šio miestelio piliakalnių. Vis dėlto legenda apie Mindaugo kapą Agluonoje, tai patvirtina kai kurie duomenys, man gražesnė ir svarbesnė, nes sujungia abi išlikusias baltų tautas“, – teigė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Alvydas Butkus.

Pasak profesoriaus minimos legendos, Mindaugas buvo nužudytas ir palaidotas Latgalos (Lietuva apie 200 metų valdė šią Latvijos dalį) katalikybės centre – Agluonoje, esančioje už 53 km į šiaurės rytus nuo Daugpilio.

Karaliaus sostas sunaikintas

Vienur tvirtinama, kad valdovas ilsisi prie Agluonos bažnyčios esančiame pilkapyje, prie senųjų kapinių vartų, kur, sako, dar Antrojo pasaulinio karo metais kairėje vartų pusėje stūksojo didelė akmenų krūva, latvių vadinama Karaliaus sostu. Tai verčia mus, lietuvius, suklusti – juk Latvijoje niekada nebuvo karaliaus. Ant šios akmenų krūvos žmonės dėdavo gėlių. Sovietmečiu Karaliaus sostas buvo sunaikintas.

Kituose šaltiniuose teigiama, kad Mindaugo palaikai buvę perkelti į bažnyčią (dabartinė mūrinė bažnyčia buvo pastatyta 1780 m. vietoj senosios medinės) po altoriumi. Čia vienuoliai dominikonai buvo pritvirtinę virš palaidojimo vietos atminimo plokštę, kuri po 1863 m. sukilimo pradingo.

Pastoriaus vokiečio liudijimas

„Man latviai kolegos padovanojo senosios medinės bažnyčios kaltinę vinį, kurią labai branginu. Juk gali būti, kad būtent šioje bažnyčioje ir buvo palaidotas Mindaugas, čia buvo antkapinė juodo marmuro plokštė. Neseniai skaičiau, kad dabartinės Agluonos bažnyčios kunigai nenori nieko leisti į savo archyvus, bet kažkoks aukštas latvių Katalikų bažnyčios atstovas esą pareiškė, jog tai, kas jau rasta bažnyčios archyve, nekelia abejonių. Gal, sakau, jie tą paminklinę lentą rado?“ – svarstė J.Elekšis.

Anot A.Butkaus, pirmasis žinomas liudijimas apie Mindaugo kapavietę ir ją žyminčią antkapinę plokštę Agluonoje mus pasiekė iš XVII a. Tuomet religinių tekstų vertėjas ir Duobelės pastorius vokietis Jonas Frydrikas Rivijus savo raštuose paminėjo, kad 1618 m. Agluonoje, tvarkant kažkokio seno bokšto griuvėsius, buvo rasta juodo marmuro antkapinė plokštė, liudijusi šioje vietovėje esant Mindaugo kapą.

Išliko tik plokštės kopija

Pasak VDU profesoriaus, Agluonoje rasta antkapinė plokštė buvo išvežta į Kuoknesės bažnyčią, bet iki mūsų dienų neišliko – tebėra tik teksto kopija, daryta 1690 m. Ji skelbia, kad „šioje žemėje ilsisi Mindaugas“, kad šiam lietuvių vadui (kunigaikščiui) „gyventi ir mirti buvo garbė“ ir kad jis buvo klasta žiauriai nužudytas 1263 m. rugsėjo 12-ąją. Tekstas parašytas lotynų kalba. Jame nėra tiksliai nurodyta pirmojo ir vienintelio baltų valdovo palaidojimo vieta.

Verta įsidėmėti, kad plokštės kopija, kaip teigiama, padaryta 1690 m., o J.F.Rivijus mirė 1685 m. Tad plokštę matė ne vienas žmogus, o ja labiausiai susidomėjęs, matyt, nukopijavo tekstą.

„Kodėl plokštės užrašas lotyniškas? – klausimą pakartojo A.Butkus. – XIII a. ir vėliau buvo įprasta įvykius dokumentuoti lotyniškai. Juk viena to amžiaus Livonijos kronikų – Henriko Latvio – taip pat parašyta lotyniškai. Neturėtų stebinti ir lotyniški antkapių užrašai, nes iki pat Martino Lutherio bažnyčios reformos XVI a. Dievo namų kalba buvo lotynų.“

J.F.Rivijus – T.Narbuto pramanas?

A.Butkaus nuomone, galima diskutuoti dėl antkapinės plokštės kopijos (ji padaryta su visais raidžių nutrupėjimais ir neaiškiais fragmentais) autentiškumo, juolab kad neišliko originalo, tačiau, kita vertus, vargu ar antkapinės plokštės istorija būtų buvusi išlaužta iš piršto – sunku patikėti, kad nei su Lietuva ar Latgala, nei su katalikybe nesusijęs vokietis dvasininkas būtų ėmęsis falsifikuoti istoriją.

Profesorius Edvardas Gudavičius savo monografijoje „Mindaugas“ rašo, kad pirmasis apie mūsų valdovo kapą Agluonoje 1835 m. yra užsiminęs Teodoras Narbutas, paskelbęs, kad jo surastoje J.F.Rivijaus kronikoje yra aprašoma antkapinė plokštė. Tik bėda, kad mūsų istorikas Artūras Dubonis yra užginčijęs tos Rivijaus kronikos autentiškumą.

Velionės valia

Mindaugo nužudymą įprasta aiškinti Treniotos ir Nalšios kunigaikščio Daumanto sąmokslu. Kuo jiems neįtiko Mindaugas?

Negalima nutylėti monografijoje „Mindaugas“ E.Gudavičiaus pateikiamos Mindaugo meilės Mortai interpretacijos. Profesorius, aiškindamas, kodėl Mortos sesuo nebuvo išleista iš karalienės laidotuvių, svarsto, jog tai lėmė Mindaugo noras turėti gyvą Mortos paveikslą bei „įvykdyti velionės valią: savo mažus vaikus ji norėjo patikėti seseriai, o ne kitai pamotei“. Pastarąjį motyvą fiksuoja ir Lietuvos metraštis (Bychovco kronika).

Daumantas neatleido

Istorikas T.Baranauskas priminė, kad Mindaugas vedė Mortą, atėmęs ją iš Vismanto Bulaičio. Tą pačią istoriją jis, Mindaugas, pakartojo, vesdamas mirusios žmonos seserį, atėmęs ją iš kunigaikščio Daumanto. Toks valdovo elgesys papiktino kunigaikščius, sukėlė nesantaiką šalyje. Kilus vidaus karui, žuvo Mindaugo priešininkus palaikęs ir jų pusėje kovojęs buvęs Mortos vyras Vismantas.

Mindaugas, nors ir žinojo, kad ir kunigaikštis Daumantas, iš kurio jėga atėmė žmoną, tapo priešu, neskubėjo jo atsikratyti. Atvirkščiai – Mindaugas patikėjo Daumantui kariuomenę, vykstančią į karą su Briansko (anuomet ši Rusios žemė priklausė Aukso ordai) kunigaikščiu. Tačiau Daumantas, užuot vykęs į žygį, grįžo atgal. Susimokęs su artimiausiu Mindaugo bendražygiu ir seserėnu Treniota, kuriam nepatiko karaliaus neryžtingumas kovojant su Vokiečių ordinu, jis su kitais sąmokslininkais 1263 m. nužudė Lietuvos valdovą bei du jauniausius jo sūnus.

Latviai gerbia legendą

Anot A.Butkaus, Mindaugo kelionė po Mortos (1210–1262) mirties į Agluoną su sūnumis paaiškinama tuo, kad, kaip teigia legenda, karalienė buvo kilusi iš Latgalos, Madelonų pilies valdytojo šeimos. Reikėtų prisiminti, kad Latgalos žemės iki Mindaugo karūnavimo buvo jo valdose – ten jis ir susirado sau žmoną. Tad, mirus Mortai, Mindaugas su sūnumis tikrai galėjo keliauti į uošviją guosti karalienės tėvų dėl dukters mirties ir čia 1263 m. Treniotos bei Daumanto vedamų sąmokslininkų būti patykotas bei nužudytas.

Latviai labai pagarbiai traktuoja legendą apie Mindaugo žūtį Agluonoje ir karalienės Mortos kilmę iš latgalių. Per ekskursiją į Agluonos bažnyčią galima sužinoti, kad Mindaugas buvęs pirmasis ir vienintelis baltų karalius, stengęsis suvienyti aplinkines baltų gentis, galėjęs turėti latgalių žemėje dalį savo valdų ar bent rezidenciją. „Šitaip grįžtama prie karalienės Mortos latgališkos kilmės. Šios hipotezės naudai liudija ir tai, kad Mortos sesuo, tapdama Daumantiene, nutekėjo ne kur nors už jūrų marių – vietiniams kunigaikštukams nebuvę įprasta ieškoti žmonų už devynių girių, – o į kaimyninę Nalšią, kuri buvusi į pietus nuo Latgalos – Lietuvos Sėloje,“ – aiškino A.Butkus.

Kapavietes gaubia legendos

Kai kurie Latgalos dvasininkai siūlo inicijuoti Agluonos bazilikos altoriaus ir požemio ekspertizę – gal Mindaugas iš tiesų buvo čia perlaidotas? Gal mūsų laukia vienas didžiausių Lietuvos valstybės istorijoje atradimų? Juk iki šiol nežinome ne tik savo karaliaus kapo, bet ir, pavyzdžiui, kaip jis buvo palaidotas – krikščioniškai ar pagoniškai?

Latviai su lietuviais rengiasi paminėti 750-ąsias Mindaugo žūties metines. Planuojama surengti už paaukotas lėšas statomo paminklo baltų vienybės idėjai – Lietuvos valdovui Mindaugui ir iš Latgalos kilusiai jo žmonai Mortai – atidengimo iškilmes. Šio paminklo autorius – paskelbtą konkursą laimėjęs skulptorius Vidmantas Gylikis.

Manoma, kad Morta gali būti palaidota netoli vietos, kur, anot istoriko T.Baranausko, buvo karūnuota su Mindaugu – Latavos kaimelyje. Čia, netoli Šventosios upės, yra kalva, o ant jos – mažesnė kalvelė, kurią senesni žmonės vadina Karalienės kapu. Kalbama, kad būtent čia ir yra karalienės Mortos amžinojo poilsio vieta.

Anot profesoriaus A.Butkaus, Mindaugo žūties ir kapavietės Agluonoje naudai liudija ne tiek kontroversiškai vertintina plokštė su įrašu, kiek gyva liaudyje legenda, kokios nėra spėjamų Mindaugo kapaviečių vietovėse kitose šalyse. Be to, neįtikima, kad legendą apie Mindaugo kapą būtų sugebėjęs įteigti valstiečiams (būtent jie amžių tėkmėje išsaugojo šią legendą) T.Narbutas ar jo XIX a. knyga „Dzije starozytne narodu litewskego“.