Saulės energija Lietuvoje tik 2020-aisiais turėtų tapti rimta konkurente kitoms energijos rūšims. Verslas nežada laukti, kol vysimės kitas pasaulio šalis, ir jau kuria ambicingus planus.

Pravers ES parama

Šalia vakar sostinėje atidarytos gamyklos maždaug po metų ketinama statyti ir saulės modulių – gatavų saulės elementų – gamybos liniją. Šie būtų surenkami naudojant tik Lietuvoje pagamintas plokšteles. Plėtrai 10 mln. litų siekiama gauti ES fondų paramos, dar 10 mln. litų žada investuoti pačios bendrovės "Modernios E-technologijos" (MET) ir "Precizika Metrology". Planuojama plėsti gamybą ir pasaulio šalių rinkoms kasmet pateikti saulės elementų, kurių bendra galia sieks iki 100 megavatų.

Be to, šalies aukštųjų technologijų įmonės, susibūrusios į Fotoelektros technologijų ir verslo asociaciją, ketina Lietuvoje sukurti ir plėtoti visai naują pramonės šaką – saulės energetikos įrenginių ir priemonių gamybą. Šiuo metu net šešios šalies įmonės – "Via Solis", "BOD Group", "Baltic Solar Energy", "Baltic Solar Solutions", "MG AB Precizika" ir "TB eksportas importas" – ruošiasi pradėti gaminti saulės elementus ir modulius.

Įspūdingi planai

Bendrovės "BOD Group", "Baltic Solar Energy" ir "Baltic Solar Solutions" jau suplanavusios įsikurti Santaros slėnio Visorių informaciniame technologiniame parke, kur planuoja statyti 32 tūkst kv. m gamybinį ir administracinį pastatą, skirtą aukštųjų technologijų įmonių investiciniams projektams. Jame 25 tūkst. kv. m bus skirta saulės elementų ir modulių gamybos linijoms įrengti.

Visų šių įmonių planai siejami su atsiveriančiomis eksporto rinkomis. Be to, šios krypties atsiradimą palaiko ir Vyriausybė, verslininkai investuoja gaudami paramą iš ES fondų. Skaičiuojama, kad investicijos į naujos pramonės šakos atsiradimą 2010–2012 m. gali pasiekti net 150–200 mln. litų.

Prognozuojama, kad fotoelektros technologijų klasterio įmonių apyvarta Lietuvoje 2016–2018 m. pasieks 1,6 mlrd. litų. Taip pat planuojama, kad iki 2016–2018 m. bus sukurta 500 naujų darbo vietų, o Lietuvos eksporto portfelyje šios šakos dalis sudarys 1,5 mlrd. litų.

Žada nukonkuruoti kinus

"Atsižvelgiant į mažėjančius iškastinius išteklius, saulės energetikos, kaip alternatyvos, gamybos apimtis pasaulyje kasmet didėja 25–30 proc. Net krizė to nepakeitė. ES pramonininkai skaičiuoja, kad Pietų Europoje ši energijos rūšis konkurencinga taps maždaug per dvejus metus, o tokiose šalyse kaip Lietuva – po 2020 m.", – teigė privataus Perspektyvinių technologijų taikomųjų tyrimų instituto (ProTech) vadovas prof. Algirdas Galdikas.

Jis įsitikinęs, kad ateityje, kai saulės elementų gamyba Lietuvoje jau įsibėgės, būsime pajėgūs konkuruoti net su pigiausios gamybos šalimi tituluojama Kinija.

"Nebus taip, kad pirksime kažkokius elementus iš Kinijos, prilituosime laidelius ir parduosime kaip savo gaminį. Visi penkiolika technologinių procesų, reikalingų sukurti fotoelektros elementui (saulės elementui – red. past.), vyks čia. Manau, kad galėsime net nukonkuruoti kinus. Turime senas medžiagotyros ir mikroelektronikos tradicijas, mūsų mokslininkai buvo žinomi visoje Sovietų Sąjungoje. Be to, esame ES nariai, taigi galėsime naudotis Bendrijos tyrimų programomis (lėšomis ir žiniomis – red. past.) bei laisvo prekių judėjimo pranašumais. Darbą palengvins ir neblogi ryšiai su viena didžiausių pasaulio rinkų – Rusija", – optimizmu tryško profesorius.

Šiandien pasaulyje didžiausios silicio saulės elementus naudojančios saulės elektrinės šiuo metu veikia JAV bei Ispanijoje, tačiau jau dabar yra paskelbta apie keliolika kartų jų pajėgumus viršijančius projektus Kinijoje ir Indijoje. Eksporto plėtra naujųjų technologijų srityje – tai receptas, kurį siūlo saulės energetikai skirtų elementų ir modulių pramonės iniciatoriai Lietuvoje.

Asociacijos nariai

Fotoelektros technologijų ir verslo asociaciją sudaro bendrovės: "Precizika-MET SC", "Precizika Metrology", "Modernios E-Technologijos", "ViaSolis", "BOD Group", "Baltic Solar Energy", "Baltic Solar Solutions", "Saulės energija", "Šiaurės miestelis", VšĮ "Perspektyvių technologijų taikymo institutas", "Europarama", "Telebaltikos eksportas ir importas", Chemijos institutas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas.