Latvija patvirtino pritarianti Lietuvos sostinės Vilniaus prijungimui prie būsimo europinės vėžės geležinkelio "Rail Baltica", tačiau mano, kad greitasis geležinkelis turi būti kuo tiesesnis.

"Rail Baltica", kaip greitojo geležinkelio, trasa turi būti kuo tiesesnė - iš Talino per Rygą, Kauną į Lenkiją, ir toliau - į Vakarų Europą. Kita vertus, geležinkelis turi sujungti Baltijos valstybių sostines, todėl Latvija pritaria "Rail Baltica" pagrindinei trasai per Kauną ir geležinkelio atšakai iki Vilniaus", - Latvijos televizijai pareiškė susisiekimo ministras Anrijas Matisas.

"Greitasis traukinys negali važiuoti zigzagais - jo maršrutas turi būti kuo tiesesnis, tačiau sostines reikia sujungti", - pridūrė ministras.

Anot jo, "Rail Baltica" vėžė Latvijoje gali kainuoti daugiau nei 2 mlrd. eurų (6,9 mlrd litų).

"Investicijos į šį projektą Latvijoje gali viršyti 2 mlrd. eurų. Geležinkelį ties vietos statybininkai ir darbininkai, bus naudojama kuo daugiau vietinių medžiagų. Didžioji dalis šių pinigų liks Latvijoje. Tai neabejotinai svarbus mūsų ekonomikai projektas", - kalbėjo ministras.

Bendras "Rail Baltica" trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje - kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje - apie 300 kilometrų. Skelbiama, kad vėžė Lietuvoje turėtų kainuoti apie 4,4 mlrd. litų, bendra vėžės vertė - apie 12,43 mlrd. litų. Europos Sąjungos lėšomis turėtų būti finansuojama 85 proc. projekto vertės.