Sostinės Šv. Jono Bosko parapija tęsia kovą su šilumą Dievo namams tiekiančia "Vilniaus energija" dėl galimybės bažnyčią ir vienuolyną šildyti dujomis. Bažnyčia sulaukė ir Energetikos ministerijos užtarimo.
Nesantaika trunka dvejus metus
Katilinę susimontavęs parapijos klebonas Jacekas Paszenda iki šiol negauna bendrovės "Vilniaus energija" leidimo atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos.
Šilumininkai parapiją padavė į teismą. Siekiama įrodyti, kad yra juridinių priežasčių, draudžiančių bažnyčiai atsijungti nuo centralizuoto šildymo.
Tačiau parapijos pusėn stojo net Energetikos ministerijos ministras Arvydas Sekmokas. Praėjusią savaitę jis užsiminė apie problemas, kylančias dėl jungimosi prie alternatyvių šildymo šaltinių.
"Priežastis ta, kad turime labai daug prašymų, pageidavimų palengvinti sąlygas prisijungti prie alternatyvaus šildymo šaltinių. Vienas iš pavyzdžių yra Lazdynų bažnyčia, kuriai dvejus metus buvo blokuojama galimybė šildytis dujomis. Kaina skiriasi dvigubai. <...> Reikalingas vadovas, kuris labai energingai gintų vartotojų, o ne didžiųjų energetikos bendrovių interesus", – sakė A.Sekmokas.
Politikai klaidina visuomenę?
Tačiau sąlygų sąvado alternatyviai šildyti Šv. Jono Bosko bažnyčia dar negavo. "Jo mums neišduoda savivaldybė", – neslėpdamas nusivylimo portalui sakė J.Paszenda.
Miesto plėtros departamento Sąlygų sąvado skyriaus vedėjo pavaduotojas Algimantas Čekanauskas paaiškino, kad savivaldybė šiuo atveju bejėgė.
"Negalime parengti sąvado, nes neturime atjungimo sąlygų, kurias turėtų išduoti "Vilniaus energija". Kol savo žodžio netars šilumininkai, ne ką padės ir miestas", – kalbėjo A.Čekanauskas.
"Vilniaus energijos" komercijos direktorius Rimantas Germanas paaiškino, kad bendrovė vadovaujasi Šilumos ūkio įstatymu, kuris nenumato alternatyvių šildymo būdų teritorijose, kuriose centrinis šildymas numatytas specialiaisiais planais.
"Rinktis šildymo būdą galima ten, kur numatytos zonos, kuriose galima pasirinkti. Tai vadinama konkursine zona. Kur tokia galimybė nenumatyta, ji nenumatyta visiems – ir kunigui, ir paprastam žmogui. Politikai klaidina visuomenę, suradę erdvę žaidimams ir interpretacijoms, nes visi labai bijo bažnyčios ir nori draugauti su klebonu. Tačiau nevalia užmiršti įstatymų. Todėl ir bylinėjamės teisme", – aiškino R.Germanas.
Ministrą vadina populistu
"Kaip kitaip tai vertinti, kai yra Vyriausybės programa, kuria numatyta skatinti atsinaujinančius energijos išteklius, kurių įdiegimas įmanomas tik esant centralizuotam tinklui. Ministras sako: Energetikos inspekcijos viršininkas neleido pasirinkti klebonui šildymo būdo, aš jį išmečiau iš darbo ir dabar klebonas galės laisvai prisijungti prie dujų. Kam tada atstovauja energetikos ministras? Visi ES dokumentai kalba apie kitokią politiką, pradedant nuo pastatų direktyvos, kurios penktas straipsnis sako, kad šalys narės deda visas pastangas, jog pastatas, esantis daugiau nei 1 tūkst. kv. m., būtų prijungtas prie centralizuotų tinklų. A.Sekmoko kalbos prieštarauja energetinio saugumo koncepcijai", – kalbėjo R.Germanas.
Temokėjo malti liežuviais
A.Čekanauskas leido suprasti, kad parapijos ir "Vilniaus energijos" konflikto priežastys yra giliau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
"Kunigas papuolė į potvynio laiką. Jis kalbėjosi su nuėjusia Gedimino Kirkilo valdžia. Tačiau kreipėsi ne į tuos asmenis, nes jie, pasirodo, temokėjo malti liežuviais, tačiau ne dirbti realius darbus. Manau, tai netgi ne klebono, o būtent anos valdžios ir "Vilniaus energijos" konfliktas. Monopolis pas mus, problemos labai gilios", – svarstė A.Čekanauskas.
J.Paszenda aiškino turįs teisę šildytis pigiau – įstatymai esą nedraudžia keisti šildymo būdo.
2007 m. maldos namams šildymas atsiėjo 32 tūkst. litų. Sumokėta iš tikinčiųjų suaukotų pinigų. Dvasininkų skaičiavimu, įvedus dujinį šildymą pavyktų sutaupyti beveik 9 tūkst. litų per metus.
Bijo precedento?
R.Germanas priminė, kad kai kurios individualios teisės būna apribotos visuomenės interesais. "Turi automobilį. Jis – tavo nuosavybė. Bet pamėgink išvažiuoti į gatvę, jei jis techniškai netvarkingas – teisė bus apribota", – sakė "Vilniaus energijos" komercijos direktorius.
J.Paszenda atrėmė, kad taip kalbėdamas R.Germanas esą bijo, kad bažnyčios pavyzdžiu pasinaudotų ir kiti vilniečiai. "Tai būtų precedentas, todėl "Vilniaus energija" visomis išgalėmis siekia tam užkirsti kelią", – įsitikinęs dvasininkas.
R.Germanas užtikrino precedento nebijantis. "Visų pirma kiti gyventojai atsijungti negalėtų, nes to neleidžia įstatymas. Bet, tarkime, kad Seimas pakeistų įstatymą ir parlamentarams nubalsavus visiems norintiesiems būtų leista atsijungti nuo centralizuoto šildymo. Kas turi pinigų, galbūt ir atsijungtų, bet ir tai neaišku, nes žmonės skaičiuoja ir greičiausiai suprastų, kad alternatyvus šildymas pigesnis nebūtų. Bet tarkime, kad pusė gyventojų atsijungia. Vadinasi, prieitume prie kritinės situacijos, kai pusė gatvės būtų atsijungę, pusė – ne. Bet šilumos tinklai niekur nedingtų, o pastovios šilumos kainos kristų ant mažesniosios dalies, kuri, žinoma, yra socialiai pažeidžiamiausia ir silpnesnė. Tai ką gina valdininkai?" – samprotavo R.Germanas.
Siūlo vertinti lanksčiau
A.Sekmoko atstovas spaudai Kęstutis Jauniškis aiškino, kad energetikos ministras savo kalbomis bandė atkreipti dėmesį, jog valstybė turi keisti požiūrį į vartotoją.
"Tarnystei monopolininkams turėtų ateiti galas. Valstybinė energetikos inspekcija iki šiol rasdavo šimtą argumentų nepatenkinti žmonių prašymų. Tikimės, kad pasikeitus vadovui kai kurie specifiniai atvejai bus vertinami lanksčiau", – aiškino K.Jauniškis.
Naujausi komentarai