Ledų pardavėją maitina karštis

Permainingi šios vasaros orai gerokai sumaišė kortas ne tik poilsiautojams, bet ir didesnį pelną planavusiems Kauno ledų pardavėjams.

Talpūs ledų vežimėliai ir spalvingi skėčiai Laisvės alėjoje kiekvieną vasarą traukia praeivių dėmesį. Po skėčiais dažniausiai ledus pardavinėja vyresnio amžiaus moterys, taip prisiduriančios prie pensijos. Viena jų – kaunietė Valerija Petrauskienė, prekiaujanti šalia "Aušros" gimnazijos, kurioje pati kažkada mokėsi
"Karštą dieną parduodu maždaug 150 porcijų ledų, o lietingą – vos pusšimtį. Ledus perka ir seni, ir jauni. Šią vasarą ledų parduodu gerokai mažiau nei prieš porą metų. Vaikai dažniausiai perka pigius šaldytų sulčių ledus "Pagunda", o suaugusieji – "Baltijos" ledus, kurie yra brangiausi iš mano parduodamo asortimento", – pasakojo Valerija.

Ledų pardavėja pastebi, kad suomių koncerno "Ingman" antrinės  įmonės gaminamus "Baltijos" gaminius dažniausiai perka valdininkai. Antri pagal populiarumą – "Pieno žvaigždžių" bendrovės ledai. Užsieniečiai nelinkę pirkti ledų gatvėje. Per visą sezoną gal tik keli angliškai kalbantys turistai, pora lenkų ir vienas japonas nusipirko ledų.

"Prekiauti ledais pradėjau prieš trejus metus, kai įgriso vienai po vyro mirties namuose sėdėti, – prisiminė Valerija. – Be to, visą gyvenimą buvau įpratusi suktis tarp žmonių – ketvirtį amžiaus sovietmečiu dirbau autobusų tolimųjų reisų konduktore."

Ledų istorija

Prieš tris tūkstančius metų kinai sukūrė pirmąją valgomųjų ledų receptūrą. Ji ilgus šimtmečius buvo laikoma paslaptyje, todėl ledais mėgavosi tik turtingieji.

Šiam gaiviam skanėstui pagaminti reikalingo ledo reikėjo atsigabenti iš kalnų.

Beje, sumanios lietuvės, ištremtos į Sibirą, stebindavo vasarą vietos gyventojus gamindamos namuose ledus. Jiems gaminti naudodavo iš gilių vandens šulinių iškapotą ledą.