Šalies realybė: kartais teismo sprendimo tenka laukti ne mėnesius, o metus. Teisėjai dėl to kaltina pernelyg daug bylų prisiėmusius advokatus. Pastarieji atšauna, kad kalti patys teisėjai, galvojantys tik apie jų nagrinėjamas bylas.

Kalendorius užpildytas aklinai

Kauno apygardos teismas kovo mėnesį pagaliau pradėjo nagrinėti bylą, į teisiamųjų suolą pasodinusią buvusį Kauno miesto vicemerą Kęstuti Kriščiūną ir dar keturis kaltinamuosius.

Per šį mėnesį įvyko trys posėdžiai, tačiau vos įsibėgėjusį procesą tenka stabdyti. Kitas teismo posėdis numatytas tik po dviejų mėnesių – gegužės 21 d. Teisėjui kalendoriuje nepavyko rasti ankstesnės dienos, kada į teismą galėtų atvykti visi proceso dalyviai: teisėjas, prokurorė, penki kaltinamieji ir penki advokatai. Labiausiai įtemptas advokatų tvarkaraštis.

„Kitą savaitę niekaip negaliu. Vieną dieną teismas Vilniuje, kitą dieną – Alytuje, paskui dar viena byla Kauno apylinkės teisme, po to – dvi dienas vėl Vilniuje“, – versdamas darbo kalendorių bėrė advokatas Artūras Bauža.

Per ateinančius porą mėnesių retą tuščią lapą darbo kalendoriuose rado ir kiti gynėjai. Dalis galimų bylos nagrinėjimo dienų atkrito dėl teisėjo užimtumo, viena – dėl pagrįsto kaltinamojo prašymo.

Įdiegė naują sistemą

Mėnesių tarpai tarp posėdžių Lietuvos teismų praktikoje yra įprasti.

„Toli pavyzdžių ieškoti nereikia. Mano pačios nagrinėjamoje byloje aš šiaip taip sugebėjau rasti laiko gegužės mėnesį, bet advokatai tuo metu užimti. Todėl bylos nagrinėjimas atidėtas iki rugpjūčio“, – pasakojo Teisėjų tarybos sekretorė, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Garnelienė.

Bylų nagrinėjimo tempai kartais kenčia nuo nesąžiningai dirbančių advokatų. Ne tik tada, kai procesas stabdomas specialiai.

Nustatyti atvejai, kai gynėjai ėmėsi naujų bylų, net ir žinodami, kad jų nagrinėjimo teisme data sutampa su jau anksčiau nustatytomis nagrinėjimo datomis kituose teismo procesuose, nors tai ir draudžia advokatų etikos normos.

Tikimasi, kad tokius atvejus padės išnaikinti nuo šių metų atsiradusi galimybė advokatams pildyti bendrą Lietuvos užimtumo tvarkaraštį. Prie tokios elektroninės sistemos prisijungę teisėjai gali pažiūrėti, kada užsiėmę advokatai, patikrinti, ar šie nesukčiauja.

Kol kas sistema naudotis neprivaloma, tačiau elektroninio tvarkaraščio pildymas ateityje advokatams gali tapti neišvengiama kasdienybe.

Veikia ne visos priemonės

Lietuvos teismuose taikoma ne viena priemonė, kurios paskirtis paskatinti pačius proceso dalyvius būti suinteresuotus kuo greičiau išnagrinėti bylą, tačiau ne visi įrankiai veikia taip, kaip norėtųsi.

Pavyzdžiui, jei advokatai tris dienas iš eilės negali dalyvauti posėdžiuose, teismas gynėją pasisamdžiusiam asmeniui pasiūlo samdyti kitą advokatą arba gali paskirti nemokamą teisinę pagalbą. Tačiau šios priemonės teisėjai imasi retai.

„Ši priemonė neveikia didelės apimties baudžiamosiose bylose, nes praeina nemažai laiko, kol yra paskiriamas kitas advokatas, po to jam reikia suteikti laiko susipažinti su visa bylos medžiaga, todėl neretai trumpiau tenka palaukti, kol laiko suras pirmasis advokatas, nei laukti, kol bus pasiruošęs naujai paskirtas“, – aiškino L.Garnelienė.

Svarbiausias bylas išskiria

Didelės apimties ir sudėtingas bylas bandoma gelbėti suteikiant joms pirmenybę. Tai reiškia, kad su tokiomis bylomis dirbantys advokatai ir prokurorai negali pasiteisinti, kad teismo posėdyje nepasirodė, nes buvo jau anksčiau suplanuotas posėdis kitoje byloje.

Ruošiamos įstatymų pataisos, kuriose numatyta, kad baudžiamosiose bylose pertrauka negali tęstis ilgiau nei mėnesį.

Tačiau kartais išties yra pakankamai svarbių priežasčių, kai teismo posėdžiai įvykti negali. Todėl numatytos tam tikros išimtys, kurios leis tarpą tarp posėdžių prailginti ilgiau nei mėnesiui.

Teisėjai būgštauja, kad pataisos nesuveiks, nes bus nuolat naudojamasi išimtimis.

Ima viską iš eilės

Labiausiai užimti populiarūs advokatai, klientams atstovaujantys kone visos Lietuvos teismuose. Dėl jų dažniausiai ir lėtėja teismų procesų tempas.

Apie tokius advokatus kalbama, kad jie yra gobšūs, todėl ima visas bylas iš eilės ir nesivargina galvoti, ar jų gobšumas nepakenks kitiems proceso dalyviams.

Advokatas Gintaras Černiauskas pripažino, kad kai kada gynėjai prisiima pernelyg daug darbo, tačiau, pasak kauniečio, tai jie daro ne iš gero gyvenimo.

„Advokatas negali prisiimti tiek darbų, kad jie trukdytų darbo kokybei, bet reikia pripažinti, kad mūsų klientai ne tokie mokūs kaip kai kuriose užsienio šalyse. Be to, mūsų mokestinė sistema yra labai griežta, o konkurencija didelė. Būtų pernelyg didelė prabanga rinktis, kokias bylas imti, o kokių ne“, – pasakojo G.Černiauskas.

Skundžiasi per mažu uždarbiu

Savo biurą Kaune išlaikantis G.Černiauskas teigia, kad nustatyti rekomendaciniai advokato darbo įkainiai yra pernelyg maži.

„Jeigu advokatai uždirbtų daugiau, jie neimtų visų bylų“, – pareiškė advokatas, garsėjantis tikrai ne pačiu mažiausiu tarp kolegų uždarbiu.

„Tada advokatai turėtų daugiau laiko pasiruošti byloms, darbo kokybė būtų geresnė“, – apie didesnių advokatų įkainių naudą kalbėjo G.Černiauskas.

„Bet tuomet blogiau būtų prokuratūrai. Valstybė visais įmanomais būdais stengiasi silpninti advokatūrą, kad pagalba žmogui būtų kuo prasčiau suteikiama ir kuo lengviau būtų teismui bei prokuratūrai“, – kalbėjo G.Černiauskas.

Daugelis posėdžių neįvyksta

Kai kurie advokatai mano, kad ne ką mažesnę kaltę dėl lėtai judančių teismo procesų turėtų prisiimti teisėjai.

„Teisėjai numato tiek teismo posėdžių, kiek jie nori. Per mėnesį yra tik 20–21 darbo diena, o jeigu dviejų bylų, kuriose aš turiu ginamuosius, teisėjai pasiskiria po penkis teismo posėdžius, tai visų kitų bylų teisėjams belieka 11 dienų. Teisėjai gal galėtų skirti posėdžius po vieną ar du per mėnesį, bet jie žiūri tik savo bylų“, – kalbėjo A.Bauža.

Neretai procesui pagalius kaišo ir kiti teismo posėdžių dalyviai: prokurorai, kaltinamieji, liudytojai.

„Būna taip, kad savaitei suplanuoji dešimt posėdžių, o įvyksta tik du. Pavyzdžiui, nuvažiuoji į Vilnių, neateina liudytojas, važiuoju namo. Trečiadienį irgi buvau Vilniuje, bet neatėjo kaltinamasis. Tos bylos nuo praėjusių metų dar nepradėjome, o tvarkaraščių jau buvo numatytas ne vienas“, – apgailestavo A.Bauža.

„Jei neįvyksta teismo posėdis, sugriūva visas advokato dienos grafikas. Visa diena gali būti laisva, nes naujų susitikimų tą pačią dieną jau nebesuorganizuosi“, – A.Baužai pritarė Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko pavaduotoja Liudvika Meškauskaitė.

Advokatų stygiaus nejaučia

Pasak L.Meškauskaitės, Lietuvoje trūksta ne advokatų, o teismo salių ir kartais geranoriškumo.

„Problema susideda iš kelių elementų: Lietuvoje neužtenka teismo salių, teisėjai nori užsiimti kuo daugiau dienų posėdžiams ir galiausiai – pasitaikantis geranoriškumo stygius“, – dėstė L.Meškauskaitė.

Išties labai užimti ne tik advokatai, bet ir teisėjai. Pavyzdžiui, kai kurių Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų darbo kalendoriai jau užpildyti iki rudens.

Tikimasi, kad žemesnės instancijos teismų darbui teigiamų pokyčių atneš numatyta apylinkių teismų reforma, leisianti dalį bylų iš labiau užsiėmusių teismų permesti į mažiau darbo turinčius. Vis dėlto iš esmės padėtis per artimiausius metus nepasikeis ir bylų nagrinėjimo tempai pastebimai greitesniais, ko gero, netaps.

„Taip, procesai ilgi, nes sunku suderinti posėdžių datas, bet šios problemos sprendimo recepto nematau. Nebent labai drastiškai pasikeistų įstatymai“, – sakė buvęs teisėjas, o dabar advokatas Kęstutis Gudynas.