Fotografijos, darytos Rasų kapinėse, vėl šliūkštelėjo žibalo į ir taip nesantaika liepsnojančius Vilniaus savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento santykius. Kol šie pešasi, laiminčių nebus.

Rasų kapinių naikinimas?

Valstybinės reikšmės objektu pripažintos Rasų kapinės griūva. Tokį aliarmą Vilniaus savivaldybei ne kartą skelbė ne tik pilietiškai nusiteikę miestiečiai, bet ir Kultūros paveldo departamentas, neseniai kumščiu grūmojęs miesto valdžiai dėl apverktinos kapinių būklės.

Raudonuoti dėl likimo valiai paliktų Rasų kapinių tenka dar kartą. Po kapines pasivaikščiojęs Ryszardas Kuryło "Vilniaus dienos" redakcijai atsiuntė nuotraukų. Tai, kas jose užfiksuota, vyras atvirai vadino Rasų kapinių naikinimu – lėtu ir efektyviu.

"Kapai niokojami, o "tvarkant ir išvežant šiukšles" išgabenami ir sudaužyti paminklai. Kapinės tuštėja, o išvežtų paminklų vietoje atsiranda nauji, nieko bendra neturintys su Rasų kapinių tradicijomis. Tik kiek įmanoma skubesnė visuomenės ir valdžios intervencija gali sustabdyti kapinių naikinimą, autentiškų įrašų trynimą ir istorijos "taisymą". Jeigu jau Vilnius yra Europos kultūros sostinė, tegul jis parodo, kad yra vertas šio vardo!" – laiške redakcijai rašė R.Kuryło.

Išpjovė sutrešusius medžius

R.Kuryło padarytuose kadruose istorinių asmenybių paminklai apleisti, nuvirtę ant žemės, užversti medžių šakomis ar užspausti ką tik nupjautų medžių dalimis. Toks elgesys su valstybės saugomu paveldu vyrui pasirodė barbariškas.

"Išvada viena – kapinės atiduotos į nepatikimas rankas", – konstatavo R.Kuryło.

Už kapinių priežiūrą atsakingi Vilniaus savivaldybės pareigūnai su tuo nesutiko. Esą kaip tik dabar Rasų kapinėse šalinami avarinės būklės medžiai. Savivaldybės Želdynų poskyrio vedėjas Ruslanas Adaškevičius užtikrino, kad pjaudami medžius darbininkai įvertina, kokioje teritorijoje tai daro, ir stengiasi, kad kapvietės, krintant šakoms, nenukentėtų.

Šiems darbams savivaldybė pasitelkia alpinistų pajėgas. Nupjauti vieną medį jiems padedant miestui kainuoja apie 1400–2300 litų. Šįkart iš kapinių bus pašalinti septyni grėsmę kapinėms ir po jas vaikštinėjantiems žmonėms keliantys medžiai.

"Planuojame visas šakas išvežti dar šią savaitę", – vakar tikino R.Adaškevičius.

Tautinės nesantaikos nekursto

Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas neneigė: Rasų kapinėms miesto dėmesys nepakankamas. "Bet įvertinkime laiką. Rasų, Bernardinų ir Saulės kapinės yra vienos įspūdingiausių Lietuvoje. Jos nusipelno išskirtinės priežiūros. Tačiau negalima teigti, kad nieko nedaroma. Pjauname medžius, kad jie neardytų atraminių tvorelių, vadinasi, dėmesys yra, nors ir mažas", – kalbėjo V.Karčiauskas.

Rasų kapinių būklė, jo manymu, lenkų žeisti neturėtų. "Lenkų karių kapai su Piłsudskio širdimi prižiūrimi net geriau nei lietuvių", – palygino V.Karčiauskas.

Kultūros paveldo kritiką jis irgi atrėmė. "Rasų kapinės yra saugomos valstybės. Vadinasi, valstybė, o ne savivaldybė, ir turi daugiau investuoti į jų priežiūrą", – sakė V.Karčiauskas.

Į fondo lėšas nepretendavo

Savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Juozas Gedvilas irgi atkreipė dėmesį, kad pačių kapinių ir joje esančių statinių priežiūra yra du skirtingi dalykai.

"Antkapių ir tvorelių remontui lėšų prašysime iš Kultūros paveldo departamento ir Kultūros ministerijos. Reikia bendradarbiauti, nes mes lėšų turime tik kapinėms tvarkyti", – pabrėžė J.Gedvilas.

Toks savivaldybės tarnautojų požiūris Kultūros paveldo departamento direktorę Dianą Varnaitę varo į neviltį.

"Tegul tie ponai pasiskaito įstatymus ir teisės aktus, kuriuose aiškiai sakoma, kad visomis, ypač neveikiančiomis, kapinėmis privalo rūpintis savivaldybės. Kaip jie drįsta dangstytis valstybine reikšme, kai paminklai guli ant žemės. Jie nori tik valdyti pinigus, o ne problemas spręsti. Nejaugi pakelti paminklo neįmanoma be paveldosaugai skirtų lėšų? Tai juk ne restauravimo darbai", – įsiaudrinusi kalbėjo D.Varnaitė.

Ji įsitikinusi, kad Rasų kapinės Vilniui nerūpi iš esmės. "Iš struktūrinių fondų buvo galima gauti paramą kapinėms tvarkyti ir pritaikyti turizmo reikmėms. Kodėl Neringos savivaldybė šia parama pasinaudojo, o Vilnius – ne? Juk Rasų kapinės – turistų ypač lankoma vieta", – atkreipė dėmesį D.Varnaitė.

Liūdna ir graudu

Šiemet baigiama tvarkyti kapinių centrinė koplyčia, kuriai Kultūros ministerija atriekė 652 tūkst. litų, o 26 tūkst. – Vilniaus miesto savivaldybė. Taip pat nutiestas pagrindinio tako ruožas nuo vartų iki centrinės koplyčios. Šie darbai Vilniaus savivaldybei kainavo dar 50 tūkst. litų.

Tačiau aplankius Rasų kapines darosi liūdna ir graudu. "Net sovietinio režimo laikais neteko matyti taip apleistų kapinių", – pasivaikščioję kapinėse yra sakę lenkai turistai.

Kasdien Rasų kapines aplanko vidutiniškai šeši lenkų turistų autobusai, o savaitgaliais ir švenčių dienomis jų būna ir daugiau.