Pereiti į pagrindinį turinį

Lietuvių vaikai į lenkų mokyklas genami per prievartą

2010-04-20 15:00
Realybė: dėl uždaromos mokyklos kovojantys tėvai iš Švietimo skyriaus atstovų neišgirdo nieko paguodžiamo.
Realybė: dėl uždaromos mokyklos kovojantys tėvai iš Švietimo skyriaus atstovų neišgirdo nieko paguodžiamo. / Gedimino Bartuškos nuotr.

Žinią apie mokyklų reorganizaciją ypač jautriai sutinka Vilniaus rajone įsikūrę gyventojai. Žmonėms baisu net pagalvoti, kad po pertvarkos jų vaikai bus perkelti į prolenkiškas mokymo įstaigas.

Naujiena pašiurpino

Rukainių pagrindinę mokyklą šiuo metu lanko dvylika pirmų–ketvirtų klasių mokinių. Mokykla nedidukė, išsitenka dviaukščiame mūriniame pastate. Tačiau tėvai patenkinti ir patalpomis, ir jų vaikus ugdančiais pedagogais. Tėvams svarbiausia, kad pamokos vedamos lietuvių kalba, kad vaikams nuo mažens skiepijamos lietuviškos vertybės ir meilė savam kraštui.

Tačiau jau nuo kitų mokslo metų viskas keisis. Praėjusią savaitę Rukainių pradinėje mokykloje apsilankę Vilniaus rajono savivaldybės Švietimo skyriaus atstovai tėvams pranešė, kad nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. mokykla bus prijungta prie netoli esančios Rukainių vidurinės. Naujiena pašiurpino susirinkime dalyvavusius tėvus. Jie nė už ką nesutinka, kad jų vaikų lankoma mokykla būtų prijungta prie mokymo įstaigos, kuriai vadovauja ir didžiąją dalį pedagogų sudaro lenkų tautybės žmonės.

Vietoj mokyklos – viešbutis?

"Gyvename specifiniame rajone ir čia negali būti taikomos tos pačios reorganizacijos sąlygos kaip kitur Lietuvoje. Šiame krašte lietuvių bendruomenė yra mažuma. Tačiau mes vis tiek manome, kad gyvendami Lietuvos Respublikoje turime teisę leisti vaikus į lietuvišką mokyklą", – kalbėjo šešių vaikų tėvas Robertas Strazdas.

"Mokyklą norime išlaikyti kaip bendruomenės centrą. Norime būti autonomiški", – pritarė dukrą į pirmą klasę šiemet išleidusi Rūta Dzindziliauskaitė.

Pagal savivaldybės ruošiamus reorganizacijos nuostatus Rukainių pradinė mokykla prie vidurinės būtų prijungta su dabartinėmis patalpomis ir mokytojų kolektyvu. Tai esą būtų tarsi Rukainių vidurinės mokyklos filialas.

Tačiau tėvai tokiais pažadais netiki. "Nuostatai bus paruošti tik vasarą, kai dauguma žmonių atostogaus. Ar nenutiks taip, kad atėję čia rugsėjo 1-ąją rasime užrakintas duris ir raštelį, kad pradinė mokykla persikėlė į vidurinės mokyklos patalpas", – svarstė R.Dzindziliauskaitė.

Ji neslėpė girdėjusi kalbų, kad vietoj pradinės mokyklos planuojama įrengti viešbutį atvykstantiems mokytojams apgyvendinti.

Vieni emigravo, kiti nutautėjo

Be to, tėvai atvirai abejoja, kad po reorganizacijos pasikeitus mokyklos vadovybei jų vaikus mokys dabartiniai pedagogai.

"Mes puikiai žinome, kaip viskas čia vyksta. Lietuviai negauna darbo Rukainių vidurinėje mokykloje, nes darbu pirmiausia aprūpinami pažįstami ir pažįstamų pažįstami. Kas mums garantuos, kad mokytojai nebus atleisti dėl kokių nors formalių priežasčių", – retoriškai savivaldybės Švietimo skyriaus atstovų klausė R.Dzindziliauskaitė.

Tėvai apgailestavo, kad prolenkiškose mokyklose Lietuvos kultūrai ir istorijai skiriama daug mažiau dėmesio nei lenkų.

"Jūs dabar aiškinate, kad pas mus mažai mokinių. Bet kodėl jų tiek? Ogi todėl, kad dalis gyventojų neapsikentė čia esančios neteisybės ir emigravo, kiti – nutautėjo. Aš noriu, kad bent pirmuosius mano vaiko metus mokykloje jam būtų formuojama tautinė savimonė", – kalbėjo R.Dzindziliauskaitė.

Kreipsis į teismą

Jei jau reorganizacija neišvengiama, tėvai pageidauja, kad pradinė mokykla būtų prijungta ne prie šalia esančios Rukainių vidurinės mokyklos, bet prie lietuviškos Rudaminos gimnazijos, įsikūrusios už kelių kilometrų.

"Tai gal norite prisijungti prie kokios nors Šilutės ar Klaipėdos mokyklos?" – ironizavo Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas Boleslavas Raguckis.

Jo kolegė Janina Klimaševska atkreipė dėmesį, kad Rukainių pradinė mokykla skendo nuolatiniuose nuostoliuose. "Ją galėjome išgelbėti tik perskirstydami lėšas. Dėl lėšų ir mokinių trūkumo mokykla turėtų būti uždaryta. Kokią išeitį siūlote? Mes – susijungti", – aiškino J.Klimaševska.

Tėvų šie argumentai nepaveikė. "Svarbiausia, kad mes vieni kitus išgirdome, žinome, ką kas mano", – situaciją bandė sušvelninti B.Raguckis.

Tačiau tėvai patikino, kad kalbomis jų neužliūliuos. Jie ketina kreiptis į teismą ir užginčyti reorganizaciją. "Mūsų problemos šiame krašte labai jautrios ir jas reikia spręsti subtiliau nei pagal vieną kurpalių", – įsitikinęs R.Strazdas.

Vilniaus rajone iš viso numatyta reorganizuoti 14 mokyklų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų