LLRA–KŠS ir Rusų aljanso koalicijos frakcija, spalio pabaigoje sulaukusi keliolikos gyventojų prašymo stabdyti šią programą, kreipėsi dėl to į administraciją. Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis nemato pagrindo atsisakyti iniciatyvos, bet buvusi frakcijos seniūnė Renata Cytacka sako, kad sprendimai dar turi būti peržiūrimi.
„Tai yra ir politinis klausimas, reikia dabar žiūrėti. Mūsų, kaip frakcijos nuostata, yra tokia, kad reikia visų pirmą atkurti nuosavybę savininkams, o po to, jeigu būtų laisvos žemės, galima vykdyti, arba galima derėtis su savininkais, o ne taip, kad miestas uzurpuoja (teritorijas – BNS). Viską reikia labai atidžiai stebėti, žiūrėti, nes, be abejo, yra ir viešasis interesas, bet visų pirma valstybė turi atsiskaityti su savo gyventojais ir atkurti nuosavybę“, – teigia R. Cytacka.
Būtų laisvos žemės, galima vykdyti, arba galima derėtis su savininkais, o ne taip, kad miestas uzurpuoja.
Birželį Vilniaus savivaldybės tarybos patvirtinta programa numato skirti apie 95 mln. eurų greta esančių daugiabučių namų bendruomenėms, susibūrusioms į kaimynijas – gyventojai, išsinuomoję suformuotą sklypą prie daugiabučių dešimčiai metų galėtų panaudoti pinigus kiemų atnaujinimui. Prašymą stabdyti šią iniciatyvą administracijai LLRA–KŠS išsiuntė jau perėjusi į valdančiąją koaliciją. Patį prašymą inicijavo buvęs advokatas Juzefas Kozubovskis, išteisintas byloje dėl neteisėto praturtėjimo. Šiuo metu teismuose dar nagrinėjama byla, kurioje teisininkas kaltinamas 2011-2014 neteisėtai rinkęs informaciją apie europarlamentaro, prokuroro, kelių teisėjus, advokatų privatų gyvenimą.
Jo pasirašytame kreipimesi rašoma, kad tarybos sprendimas pripažinti greta daugiabučių esančias teritorijas svarbiomis bendruomenei ir automatiškai priskirti jas valstybės išperkamai žemei reikšmingai stabdo žemės grąžinimo procesą. Pabrėžiama, kad sprendimas „supriešina piliečių, siekiančių atkurti teises į žemę natūra Vilniaus mieste, interesus su esamų gyvenamųjų namų gyventojų interesais“.
„Manome, kad Tarybos sprendimas yra netesėtas, jis varžo mūsų, pretendentų, teises į žemės susigrąžinimą Vilniaus mieste ir turi būti panaikintas“, – teigiama kreipimesi.
Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, šiuo metu visoje Lietuvoje sprendimo dėl 3,6 tūkst. ha žemės grąžinimo miestų teritorijose laukia 6490 žmonių, iš jų 3367 – Vilniaus mieste. Nuosavybės teisės sostinėje yra atkurtos 55-iems proc. pateikusiųjų prašymus.
„Mes programos nestabdysime, nėra jokių sprendimų. Atsakymas jiems parengtas, kad tai yra miestui svarbios žaliosios teritorijos, tai neapima teritorijų, kurios gali būti grąžintos ir šioje vietoje konflikto nėra“, – BNS teigė M. Pakalnis.
Ji sako, kad kaimynijų programoje nereikėtų „tikėtis sprogimo“, bet jau keletas bendruomenių kreipėsi į savivaldybę, šiuo metu rengiami projektai aplinkos tvarkymui.
Savivaldybė numatė, jog į kaimyniją susibūrę gyventojai, suformavę žemės sklypą ir dešimčiai metų įsipareigoję patys tvarkyti teritoriją, nenutraukti sklypo nuomos sutarties, galėtų gauti savivaldybės paramą teritorijos atnaujinimui, parama siektų 10 eurų už vieną kvadratinį metrą. Už gaunamą paramą gyventojai galėtų įsirengti bendrą automobilių statymo aikštelę, skverą, ar sporto erdvę. Visas išlaidas, kurios viršys savivaldybės teikiamą finansavimą, apmokės patys kaimynijos nariai. Atnaujinimo darbai turės būti atlikti ne vėliau kaip per dvejus metus. Programos administratoriumi planuojama paskirti viešąją įstaigą „Atnaujinkime miestą”.
Naujausi komentarai