- Alia Zinkuvienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siūlo pasitikrinti
Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjos Rasos Radienės teigimu, teritorijų, iš kurių išvalyti praeities teršalai, Vilniuje nėra daug.
"Vienas pirmųjų projektų – buvusios Kuro aparatūros gamyklos teritorijos pritaikymas gyvenamajai ir visuomeninei paskirčiai ("Loftų miestas"). Išvalytoje buvusios elektros matavimo technikos gamyklos "Skaiteks" teritorijoje šiuo metu vystomas didžiulio masto projektas – pramoninės zonos konversija į gyvenamosios ir komercinės paskirties", – vardijo R.Radienė.
5,1 ha "Skaiteks" teritorijoje dar 2011 m. atlikus ekogeologinius tyrimus nustatyta, kad ji visa užteršta naftos produktais ir sunkiaisiais metalais. Kai kuriose vietose tarša naftos produktais ribines vertes viršijo daugiau kaip 140 kartų. Bendras naftos produktais užteršto grunto plotas siekė beveik 13 tūkst. kv. metrų, o tūris – 25,4 tūkst. kub. m. Sunkiaisiais metalais buvo užteršta 845,5 kub. m grunto. Teritorijos išvalymas kainavo apie 4 mln. eurų, darbus finansavo Vilniaus miesto savivaldybė, projekto vystytojas, o 1,5 mln. eurų skirta iš ES struktūrinių fondų.
"Taip pat galima paminėti buvusią "Grąžtų" gamyklos pramoninę teritoriją Naujamiestyje, kuri šiuo metu jau yra išvalyta, sutvarkyta ir pastatyti gyvenamieji daugiabučiai. Naujamiestyje taip pat išvalytos kelios visuomeninės paskirties teritorijos – Mindaugo mokyklos, dviejų vaikų lopšelių-darželių. Ką tik baigtas ir buvusios "Kartono" gamyklos Aguonų g. teritorijos tvarkymas," – teigė R.Radienė, atkreipdama dėmesį, kad pokyčiai matyti ir kitose buvusiose pramoninėse zonose Savanorių prospekte, Naujojoje Vilnioje, "Audėjo" gamyklos teritorijoje.
Specialistė pripažino, kad kol kas nėra bendros išvalytų teritorijų duomenų bazės, kurioje žmonės galėtų pasitikrinti, ar vietovė, kurioje jie ketina įsigyti būstą, yra visapusiškai saugi. Tačiau Lietuvos geologijos tarnybos tinklalapyje galima rasti potencialių taršos židinių žemėlapį.
Mūsų patarimas – prieš perkant būstą buvusių gamyklų pastatuose visada pasitikrinti patalpų paskirtį.
"Ten yra suregistruotos ne tik buvusios gamyklos ar autoservisai, bet ir esamos potencialiai taršios įmonės, degalinės, įvairūs gamybiniai cechai. Perkant turtą, galima pasitikrinti, kokie taršos židiniai yra greta. Svarbu ir tai, ar objektas veikiantis ar neveikiantis, nes neveikiantys objektai gali būti apleisti, nesutvarkyti ir kelti taršos pavojų. O jeigu objektas vykdo veiklą, kuri yra tarši, atsakingos institucijos atlieka monitoringą, ir ten su taršos priežiūra viskas gerai", – patarė R.Radienė.
Nuodija nepastebimai
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus patarėjas Darius Karmaza taip pat akcentavo, kad didžioji dalis taršos naftos produktais ir sunkiaisiais metalais išliko nuo tarybinių laikų, kai sostinėje veikė didžiuliai gamybiniai objektai, katilinės buvo kūrenamos mazutu, ir vėjas užterštus dūmus galėjo nunešti ne vieną kilometrą, o su lietumi teršalai nusėdo ant žemės.
"Tiek kietosios dalelės, tiek naftos produktai turi savybę skverbtis žemyn, vadinasi, jeigu gruntas laidus, kaip smėlis ar žvyras, metams bėgant, paviršiuje teršalų galėjo nebelikti. Jeigu niekas nekasinėja žemės, nesodina daržovių ar kitų augalų, tai tarša ir lieka užsikonservavusi, – aiškino pašnekovas. – Bet, pavyzdžiui, remontuojant šilumos, vandentiekio trasas ar prasidėjus statyboms, nukasami viršutiniai grunto sluoksniai, tuomet tos dalelės iš dirvožemio gali būti vėjo pakeltos ir su dulkėmis pakliūti į gyvenamąsias patalpas, darželius, mokyklas, nusėsti ant baldų, maisto."
Blogiausia, kad šie teršalai nedaro žmogui juntamo poveikio, todėl niekas nė neįtaria, kaip jie gali pakenkti sveikatai. Naftos produktai gali sukelti nuovargį, mieguistumą, bet jeigu nėra jokio kvapo, sunku tokią savijautą susieti su užterštumu. Sunkieji metalai pasižymi kancerogeniniu ir mutageniniu poveikiu, bet šis gali pasireikšti po daugybės metų ar net kitai kartai.
Riziką prisiima patys
"Didžiausias pavojus, kai teršalų gyvenamojoje aplinkoje yra nuolat, o labiausiai rizikuoja žmonės, kurie renkasi būstus buvusiose gamyklose, vadinamuosius loftus, – teigė D.Karmaza. – Loftų paskirtis dažniausiai nėra gyvenamoji, o kūrybinių dirbtuvių, bet šiandien investuotojai loftais pradėjo vadinti ir gyvenamuosius būstus. Skirtumas tas, kad, konvertuojant visą gamybinę teritoriją į gyvenamąją, privaloma įgyvendinti griežtus teisės aktų reikalavimus, tarp kurių yra ir teršalų išvalymas iš sklypo. Bet jeigu į gyvenamąją keičiama tik kelių patalpų paskirtis, o likusi pastato dalis lieka gamybinė, užtikrinti gyventojų sveikatos saugos praktiškai neįmanoma, nes sklypas jiems dažniausiai neatidalijamas, o tuomet ir teršalų niekas nevalo."
Patalpų paskirties keitimą derinti su visuomenės sveikatos saugos specialistais tapo privaloma nuo 2017 m. sausio 1 d. Be jų išvados, projektų iniciatoriai negali gauti savivaldybėje statybą leidžiančio dokumento.
"Kiek iki tol buvo suderinta tokių objektų, sunku pasakyti, bet jau teko išgirsti nemažai priekaištų, kai kategoriškai nepritardavome paskirčių keitimams gamybiniuose pastatuose. Kitą kartą net gaila tų žmonių, – pripažino D.Karmaza ir papasakojo apie vieną iš tipinių atvejų. – Gyventojai jau seniai buvo įsikūrę loftuose, kur apatinį aukštą užima siuvyklos, autoservisai, kitos įmonės. Didžioji dalis savininkų pakeisti loftų paskirtį į gyvenamąją suspėjo dar iki 2017 m. pradžios, o kai mes įsijungėme į procesą, likusiems nebeleidžiame to daryti, kol neatlikti detalūs dirvožemio tyrimai ir nesutvarkyta teritorija. Mat geologų duomenys rodo, kad ten yra potencialiai pavojingas taršos objektas. Sutvarkyti užterštą teritoriją labai brangu, o tai daryti tektų paskutinių pakeisti paskirtį norinčių butų savininkams, nes teisės aktai atgaline tvarka negalioja. Tvarkyti už visus kaimynus jiems neapsimoka, todėl ir toliau žmonės gyvena kūrybinėse dirbtuvėse. O kas tose nudažytose sienose "užkonservuota", kokios nuodingos medžiagos ten buvo anksčiau naudojamos, retas kuris pasidomi."
Pastaruoju metu ryškėja dar vienas niuansas, kai gyventojai skundžiasi, kad jų panosėje įsikūrė triukšmingas autoservisas ar dažymo cechas.
"Niekas negali uždrausti gamybinės paskirties pastate vykdyti gamybinės veiklos. Netgi jeigu žmonės atsikraustė į loftus, įrengtus neveikiančioje gamykloje, likusios užkonservuotos gamybinės patalpos bet kada gali būti vėl pradėtos naudoti pagal paskirtį. Štai kur didžiausia rizika, kurios žmonės, pirkdami pigesnį negyvenamosios paskirties būstą, neįvertina, – sakė D.Karmaza. – Gal dar pakenčiama, jei atsidarys siuvykla, o jeigu ten bus įmonė, kur maišomi dažai, ir kvapai sklis po visus aukštus? Šiuo atveju verslo interesai yra teisėti, nepaisant, kad šalia gyvena žmonės. Todėl mūsų patarimas – prieš perkant būstą buvusių gamyklų pastatuose visada pasitikrinti patalpų paskirtį."
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Zuokas pardavė vyninių verslą3
Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas savo vyno parduotuves, pavadintas „Zenoteca“ vardu, pardavė „Vynoteką“ valdančiai bendrovei, skelbia „Delfi“. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius6
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai3
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti5
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...
-
Po gaisro sostinėje aplinkosaugininkai pradėjo neplaninį patikrinimą: bendrovė nelaikyta rizikinga2
Aplinkosaugininkai dėl Vilniuje kilusio gaisro pradėjo bendrovės neplaninį patikrinimą, skelbima, kad įmonė nebuvo priskirta prie aukštą riziką turinčių objektų. ...
-
„Litexpo“ centre prasideda karjerai ir studijoms skirta paroda1
Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį vyks parodos „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“ atidarymas. ...
-
Vilniaus savivaldybė: dėl gaisro daliai ugdymo įstaigų rekomenduojama dirbti nuotoliu1
Trečiadienio vakarą kilusio didžiulio gaisro sostinėje dūmai yra toksiški, todėl į gaisro taršos poveikio zoną (2 km spinduliu nuo gaisravietės) patenkančioms švietimo ir ugdymo įstaigoms dėl galimo neigiamo poveikio sveikatai ...