Nors pavasaris šiemet ankstyvas ir šiltesnis nei įprasta, "Meilės krantai" abipus Neries dar pilki ir apleisti.
Vilniečiai sunerimę: galbūt tarp Mindaugo ir Žaliojo tiltų išdygusi skulptoriaus Vlado Urbanavičiaus "Krantinės arka", miestiečių vadinama tiesiog vamzdžiu, pakoreguos ir kasmet raudoniu liepsnojantį "Meilės krantų" veidą? Gal prie postmodernaus surūdijusio vamzdžio begonijų žiedai nepritiks, todėl krantų meilės prisipažinimas liks betoninis?
"Tikrai ne – Neries krantai tikrai žydės", – užtikrino Miesto plėtros departamento Miestovaizdžio skyriaus vedėja Vaiva Deveikienė.
Gėles "Meilės krantuose" planuojama sodinti gegužės gale arba birželio pradžioje, kai naktinės šalnos bus mažai tikėtinos. "Be to, gal ateis lietingesnis periodas, kitaip pasodinus reikėtų labai daug laistyti", – atkreipė dėmesį V.Deveikienė.
"Meilės krantų" idėja 2004-aisiais gimė menininkui Giteniui Umbrasui. Dirbdamas Vilniaus statybos ir dizaino kolegijoje jis pasitelkė į pagalbą studentus ir pasiraitojęs rankoves įgyvendino sumanymą.
Nuo tada "Meilės krantai" susiliejo su Vilniumi ir tapo neatskiriama miesto dalis. Savivaldybė rūpinasi, kad jie pražįstų kasmet. Vėlyvą pavasarį krantus užkariavusias usnis pakeičia rausvi begonijų žiedai – iš viso apie 10 tūkst. gėlių daigų.
G.Umbrasas džiaugiasi, kad krantai kasmet įgauna naują kvėpavimą ir projektas tęsiamas net keičiantis miesto valdžioms. Tačiau menininkas norėtų, kad pavasaris Vilniuje prasidėtų nuo Neries krantų, kad jie pražystų pirmiau nei gėlynai parkuose ir skveruose.
"Daugiametės gėlės išsiskleistų anksčiau, bet jos dažniausiai yra prasčiau matomos. Vienmetės yra ryškesnės, gražiau atrodo žiūrint iš tolo", – dienraščiui yra sakęs G.Umbrasas, sukūręs ir Katedros aikštės grindinyje įmontuotą plytelę "Stebuklas".
Gėlynams tvarkyti ir atnaujinti šiemet miesto biudžete numatyta 370 500 litų.
Naujausi komentarai