Menininkas užkūrė pirtį biurokratams

Liepia sąžinė

Daugiau kaip 60 menininkų kino portretų kūrėjas, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas V.Damaševičius, įsitaisęs ant sudedamosios kėdutės, ramiai skaito knygą. Juokiasi, kad dabar nuo 8-os ryto iki 17-os vakaro čia jo darbo vieta.

"Aš nepiketuoju, neprotestuoju, tik saugau, kad į statybą ant nukasto šlaito nevažiuotų ekskavatorius ar kita sunki technika. Kultūros paveldo departamentas uždraudė, nes kelias  suplanuotas netinkamoje vietoje, – sakė V.Damaševičius. – Dokumentuose parašyta, kad atstumas iki tvenkinio yra 6 metrai, bet plika akimi matyti, kad tiek nėra. Nebent imtų ir užverstų dalį tvenkinio. Bet jeigu atvažiuos buldozeris, stosiu prieš jį ir kviesiu policiją. Kad ir kaip ši mano akcija baigtųsi, sąžinė bus rami, būsiu viską padaręs savo gimtajam kampeliui apginti."

Žvarbokas pavasario oras 80 metų sulaukusio vyro negąsdina.

"Esu 20 dienų pragyvenęs ant ledyno Nepale, ir nieko. Dabar daug kas važiuoja į Tatrus, Zakopanę pasidžiaugti kalnų saule. O aš deginuosi čia, gimtajame Žvėryne, prie vandens. Pagaliau radau laiko ir knygai apie Lietuvos valstybės gimimą", – pabrėžė režisierius, rodydamas T.Balkelio istorinį leidinį "Lemtingi metai" apie Lietuvą, karų, revoliucijų ir valstybės kūrimosi peripetijas.

Lietuvos kino veteranas ketina budėti iki kovo pabaigos, tada jam numatyta planinė operacija. Visgi Žvėryno patriotas tikisi, kad sprendimas jau daugiau nei metus užsitęsusioje keblioje situacijoje bus rastas, mat aktyvi bendruomenė išjudino net kelias ministerijas, ragindama elgtis racionaliai, ne biurokratiškai.

Dūris biurokratijai

V.Damaševičius priminė, kad žemė prie vandens malūno tvenkinių priklausė Vilniuje užaugusiam, bet Prancūzijoje gyvenusiam garsiam mokslininkui, Alzheimerio ligos paramos fondo įkūrėjui Leonidui Pimonovui. Atgavęs nuosavybę, jis viską perdavė fondui.

"Mano namas Bebrų gatvėje taip pat stovi ant L.Pimonovo žemės. Tą dalį už tiltelio Alzheimerio fondas prieš keletą metų pardavė savivaldybei, o sklypas, kur bus statomas namas, buvo parduotas gerokai anksčiau už, atrodo, 15 mln. litų, – sakė V.Damaševičius. – Už tuos pinigus fondas vystė veiklą, o bendrovė, kuri įsigijo sklypą, vėliau bankrutavo taip ir nepradėjusi statybų. Tuomet sklypą nusipirko įmonė "Geri kaimynai".

Aš nepiketuoju, neprotestuoju, tik saugau, kad į statybą ant nukasto šlaito nevažiuotų ekskavatorius ar kita sunki technika.

Bėda ta, kad sklypo detalusis planas buvo patvirtintas dar 2014 m., o teritorijos vertingosios savybės, įtraukiant ir tvenkinių pakrantes, buvo patikslintos tik 2018 m. gegužę, ir statybų vystytojai į patikslinimus neatsižvelgė. Leidimą kelio statybai yra išdavusi ir Nacionalinė žemės tarnyba, bet jau po to, kai buvo patikslintos vertingosios savybės.

Prieš metus Žvėryno bendruomenės nariai pastojo kelią prie tvenkinio sunkiasvorei technikai, atvyko ir Kultūros paveldo departamento (KPD) atstovas, darbai buvo sustabdyti, nors dalis šlaito jau buvo nukasta.

Šiuo metu keliukas link statybvietės padengtas skalda, o "Geri kaimynai" vasario pradžioje gavo statybos leidimą daugiabučiui. Bendrovė su būsimais kaimynais stengėsi elgtis draugiškai ir pati kreipėsi dėl kelio iš Blindžių gatvės servituto nustatymo. Tačiau gavo neigiamą atsakymą, kadangi sklypas Blindžių g. 32 dar Atgimimo laikais buvo priskirtas diplomatinės paskirties sklypams, nors iki šiol tam nenaudojamas. Nacionalinė žemės tarnyba, turėjusi formuoti įvažą, net nesikreipė į Užsienio reikalų ministeriją, kad būtų atskirtas diplomatinio sklypo ruožas keliui suformuoti.

Žvėryno bendruomenė ragino tvenkinių apsauga pasirūpinti ne tik Kultūros, bet ir Aplinkos ministeriją, mat kaip tik toje vietoje vyksta masinė varliagyvių migracija iš Karoliniškių draustinio. Be to, ieškinys dėl tvenkinio pakrantės išsaugojimo pateiktas ir teismui.