Miestelėnai moka ir už valdžios patogumus

Nuo šių metų pradžios automobilių stovėjimas sostinėje pabrango. Bet plačiau atverti pinigines tenka tik paprastiems vilniečiams. Valdžios įstaigų tarnautojai turi privilegiją – šimtus nemokamų vietų automobiliams pačiame centre ir senamiestyje. Miestas dėl to kasmet praranda milijonus eurų.

Rezervuoja nemokamai

Vairuotojai puikiai žino, ką reiškia miesto centre rasti vietą automobiliui, ir be svarbaus reikalo stengiasi ten nevažiuoti. Stovėjimo kaina čia didžiulė, bet kurgi dingsi – reikia, ir moka. Čia įsikūrusios verslo įmonės, norėdamos, kad nebūtų užstatoma gatvė prie jų biuro, vietas savo automobiliams rezervuoja. Jos kreipiasi į savivaldybę, šios sudarytai komisijai pritarus, sudaro sutartį su savivaldybės įmone "Susisiekimo paslaugos", kuri išduoda specialius leidimus. Tuomet įmonė savo sąskaita įrengia kelio ženklus ir gali būti rami, kad niekas kitas toje vietoje automobilių nestatys. Patogumas nėra pigus – mėlynojoje zonoje rinkliava už vienos automobilio vietos rezervavimą mėnesiui siekia 525 eurus, raudonojoje – 315 eurų, geltonojoje – 126 eurus, žaliojoje – 63 eurus.

"Susisiekimo paslaugų" 2018 m. veiklos ataskaitoje rašoma, kad per metus Vilniuje buvo iš viso 770 rezervuotų automobilių statymo vietų. Tačiau ten pat pažymėta, kad 641 vieta iš 770 yra rezervuota nemokamai, remiantis įstatyme nustatytomis išlygomis, – prie užsienio valstybių ambasadų, konsulatų, valstybės institucijų ir tarnybų.

Privilegijas užsienio diplomatams ir saviems valdininkams nustato Rinkliavų įstatymas. Kuo dirbantys valstybinėse įstaigose, ministerijose, geresni už privačių įmonių darbuotojus, kuriems kaina už automobilio statymą nuolat didėja, o darbdavys nelinkęs švaistyti įmonės lėšų vietų automobiliams išpirkimui?

Kitas dalykas – privilegijų kaina. Juk daugiausia ministerijų bei kitų valstybės įstaigų įsikūrusios centre, senamiestyje – pačioje brangiausioje mėlynojoje zonoje. Nesunku suskaičiuoti, kad nemokamas valdininkų automobilių parkavimas iš Vilniaus savivaldybės atima apie 3–4 mln. eurų per metus.

Kova dėl kiekvieno metro

Sostinės visuomenininkas, vienas Lietuvos dviratininkų bendrijos steigėjų Eduardas Kriščiūnas "Vilniaus dienai" teigė, kad situacija yra gerokai liūdnesnė, nei rodo viešos "Susisiekimo paslaugų" ataskaitos.

"Pagal įstatymą išlygos dėl nemokamo vietų automobiliams rezervavimo nustatytos tik 5–15 metrų ruožuose prie valstybės įstaigų ir iki 5 stovėjimo vietų prie ambasadų. Bet realybėje tų vietų užsigrobta gerokai daugiau, – įsitikinęs E.Kriščiūnas. – "Susisiekimo paslaugų" darbuotojai to nekontroliuoja arba tiesiog nenori ir bijo veltis į konfliktus. Net gyventojai, kurie mato tokius atvejus, dažnai galvoja, kad diplomatai yra neliečiami, ir nedrįsta skųstis. Ne tik dėl ambasadų, bet ir šiaip užkabinus giliau tokį pažeidimą gali paaiškėti, kad savivaliautojai turi "stogą" – kažkokį įtakingą asmenį savivaldybėje ar dar aukščiau."

525 eurai – tiek mokesčių mokėtojai sumoka už vieną valdininkų rezervuotą vietą automobiliui pačiame Vilniaus centre per mėnesį.

Ministerijos nagais ir dantimis kovoja dėl nemokamo parkavimo miesto sąskaita, nors daugelis turi savo sklypus, kiemus, kur stovi ne tik tarnybinis transportas, bet ir darbuotojų automobiliai. Pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministerija (VRM).

E.Kriščiūnas, dirbęs Vilniaus miesto savivaldybėje, atskleidė, kad viena iš svarbių intencijų rekonstruoti Šventaragio gatvę buvo kova dėl vietų automobiliams, mat VRM buvo "okupavusi" ne 15 metrų ruožą, o beveik visą gatvę.

"Jeigu užeitumėte į VRM kiemą, pamatytumėte, kad jis pilnas pristatytas darbuotojų automobilių. Bet ministerija vis tiek kovėsi ir dėl nemokamo jų statymo gatvėje. Savivaldybė siūlė su didžiulėmis nuolaidomis vietas aikštelėje T.Kosciuškos g. prie Kalnų parko, bet VRM netiko – per toli. Buvo pykčių, nes nemokamos aikštelės Šventaragio g. buvo apkarpytos, – prisiminė pašnekovas.

Pasak jo, net valstybinio Vilniaus pilių kultūrinio rezervato bei ten esančių muziejų direkcijos priešinosi, kai savivaldybė mėgino uždrausti statyti savo transportą nemokamoje aikštelėje Arsenalo g., nes ten nebeliko vietos muziejų lankytojų automobiliams ir autobusams.

"Bėda ta, kad ne tarnybinius automobilius jie ten norėjo laikyti, o darbuotojų asmeninius. Ir net muziejininkams vos už tilto paėjus įrengta savivaldybės aikštelė netiko, nes visi nori, kad automobilis stovėtų prie durų", – stebėjosi E.Kriščiūnas.

Teisėta, bet ar teisinga?

Skandalingiausia situacija, pašnekovo vertinimu, yra keli šimtai nemokamų vietų pačioje senamiesčio širdyje Krašto apsaugos ministerijos (KAM) darbuotojų automobiliams. Kažkada KAM veikėjams Rinkliavų įstatymo nustatyta lengvata pasirodė niekinė ir jie susikurpė sau specialų teisės aktą. Juo patvirtinama, kad vietinė rinkliava už naudojimąsi savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti negali būti renkama aplink KAM pastatus. Ministerija "prichvatizavo" ne tik Totorių, bet ir Šv. Ignoto, ir Benediktinių gatvių dalis, pati štampuoja leidimus savo darbuotojams, paskirsčiusi iš miesto atimtą teritoriją į 4 zonas, pati nustato naudojimosi ja tvarką.

Klausimas: kuo Vilniaus centre esančių valstybinių įstaigų, ministerijų tarnautojai geresni už privačių įmonių darbuotojus, kuriems kaina už automobilio statymą nuolat didėja?

"Tai buvo daugiau nei prieš 10 metų, ir dabar jau net Vilniaus savivaldybės taryboje esantys politikai šito fakto greičiausiai nežino. Bet jeigu ir žinotų, vargu ar išdrįstų ginčyti Vyriausybės nutarimo teisėtumą,– abejojo E.Kriščiūnas. – Aš pats ilgą laiką susirašinėjau, bet atsimušiau tarsi į betoninę sieną – esą viskas teisėta. Bet kokie baisūs pinigai šitiek metų nusiurbiami iš Vilniaus biudžeto!"

Sunku patikėti, kad demokratinėje valstybėje kažkuri struktūra sugeba susikurti sau tokias privilegijas, o visuomenė ir net kitos lygiavertės valstybinės struktūros lieka it musę kandusios. Tačiau KAM darbuotojams taikomi išskirtiniai patogumai formaliai yra teisėti, kadangi 2007 m. rugsėjo 26 d. priimtas Vyriausybės nutarimas galioja iki šiol. Tarsi patyčia iš vilniečių, sukančių senamiestyje ratus, kol randa vietą palikti automobilį pusvalandžiui ar valandai. Ir iš pačios sostinės valdžios, nes jos tvarka KAM valdininkams negalioja.

Skandalingiausia situacija yra keli šimtai nemokamų vietų pačioje senamiesčio širdyje Krašto apsaugos ministerijos darbuotojų automobiliams.

Pasak E.Kriščiūno, lengvatas nustatančio įstatymo koncepcija ta, kad nemokamos vietos skiriamos darbui reikalingiems automobiliams. Pas mus viskas iškraipoma pagal kažkieno norus, o dėl to kenčia visas miestas.

"Didėjantis automobilių stovėjimo apmokestinimas yra vienas iš veiksmingų būdų reguliuoti transporto srautus. Važiuos tie, kuriems labiausiai reikia. Bet kai žmonės atvažiuoja į miesto centrą, palaiko ten automobilį 8 valandas ir važiuoja namo, o atstumas pirmyn atgal yra 3 kilometrai, visiškai beprasmiškai apkraunamas miesto transporto tinklas", – įsitikinęs E.Kriščiūnas.

Jo nuomone, būtų teisingiausia, ir visuomenė tai įvertintų, jeigu dabar galiojančios lengvatos valstybinėms įstaigoms nemokamai statyti automobilius būtų panaikintos: "Iš tikrųjų visa tai kainuoja – jei ne tai privilegijuotai įstaigai, tai savivaldybei. Gėda apsimetinėti, kad išlaikyti kokią nors biudžetinę įstaigą brangu, ir neva sutaupoma nemokamai statant automobilius.Galų gale laikas būtų apsispręsti, kiek automobilių reikia iš tikrųjų. Jeigu valstybės įstaiga gali leisti sau nuomotis patalpas, kur 1 kv. m kainuoja 10 eurų, tai gali mokėti ir už automobilio stovėjimo vietą. Turi kainuoti patogumas statyti mašinas prie pat įėjimo. O jeigu mokėti nenorite – įsirenkite požeminį įvažiavimą savo sklype, neužgrobdami miesto žemės."



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kapitonas

Kapitonas portretas
Aiškiai feodalinė santvarka Lietuvoje. Bernai moka duoklę tijūnui ir ponui. Viduramžiai ir niekaip neišlendame bent į prieškarį.

taigi

taigi portretas
KAM saldafonai savo tankus parkuoja nemokamai , nes nusipelnę gyventi geriau .

Anonimas

Anonimas portretas
patys saziningiausi VAGYS !
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių