Švarinimo akcijos "Darom 2009" dalyviai pranoko organizatorių lūkesčius – šiukšles noriai rinko ir pagyvenę miestiečiai, ir jauniausi Kauno gyventojai.

Prieš talką – instrukcija

Šeštadienio rytą automobilių stovėjimo aikštelėje šalia Kauno marių, aplinką tvarkyti pasišovusių entuziastų laukė ne tik ryškiai raudona liemene pasipuošusi koordinatorė Rūta – bepradedančioje dygti žolėje mėtėsi plastikiniai buteliai, saldainių popierėliai ir kitos šiukšlės.

"Tikėjausi pamatyti baisesnį vaizdą, tačiau darbo vis tiek bus nemažai. Kita vertus – oras geras, gausime bandelių, todėl talka prilygs mažai iškylai", – žvelgdama į Kauno marių pakrantes ir Pažaislio vienuolyno teritoriją šyptelėjo Rūta. Pasiraitoti rankoves tądien buvo pasirengęs ir Vytauto Didžiojo (VDU) universiteto studentų būrelis. Pirmieji atvykę į vieną iš talkos taškų, jaunuoliai vylėsi po keturių valandų surinkti dvigubai daugiau maišų, nei yra jų pačių. "Mūsų niekas čia nevarė, juk ne moksleiviai esame. Norime matyti žalumą, o ne šiukšles", – savo dalyvavimą motyvavo studentė Greta.

Prieš gaudami maišus šiukšlėms krauti, visi susirinkusieji turėjo išklausyti saugos taisyklių. Koordinatorė įspėjo atsargiai elgtis su rastais švirkštais, o dar geriau juos palikti ant žemės. Neliesti elektroninių prietaisų, o apie radybos vietą pranešti akcijos organizatoriams. Vėliau atvykę šiuos daiktus surinko ekologai.

Aktyvumas viršijo viltis

Šalia Amalių pervažos būrys savanorių švarinti teritorijos atėjo anksčiau už visus – laikrodžiui rodant 8 val., todėl po dviejų valandų ant žolės jau stovėjo kelios dešimtys polietileninių maišų su šiukšlėmis.

"Tiksliai jų turinį išvardysime po akcijos. Tačiau pastebėjau, kad sodininkai primėtę daug buitinių atliekų, automobilių detalių, dešimtis nenaudojamų padangų", – pasakojo koordinatorius Aurimas Petrauskas, ypatingą padėką už paramą išreiškęs "Lietuvos geležinkelio" darbuotojams.

Kauno miesto atliekų koordinatorių duomenimis, dalyvauti talkoje užsirašė šiek tiek daugiau nei 1 tūkst. kauniečių, tačiau organizatoriai neabejojo, kad jų bus dvigubai, o gal ir trigubai daugiau. "Praėjus dviem valandoms, aš jau neturiu maišelių. Matyt, žmonės pasiilgo tų senų tarybinių talkų, o gal tiesiog pasidarė sąmoningesni", – žmonių aktyvumu džiaugėsi A.Petrauskas.

Pasilinksmino ir numetė

Kauno pilies automobilių stovėjimo aikštelėje kelios minutės po 10 val. savo plieninių žirgų galingumą tikrino keli baikeriai, nepanorę prisijungti prie švarinimo akcijos.

"Kur koordinatorius?" – žvalgydamiesi tarp stovinčių lengvųjų automobilių klausinėjo savanoriai. Luktelėję dar porą minučių, nekantriausieji skubėjo į netoliese esantį prekybos centrą. Čia įsigijo maišų ir savarankiškai kibo į švarinimo darbus. "Jei jau atėjome, nesimuliuosime", – šyptelėjo pagyvenusių miestiečių porelė.

Vidudienį stebint iš Panemunės miško išnirusius moksleivius, tapo akivaizdu – savanoriai aktyvūs kartą per metus, o šiukšlintojai – 365 dienas. Kartu su mokytoja tiltu kulniuojantys vyresniųjų klasių jaunuoliai, paskui save tempė dešimtis maišų. "Vaikiškos sauskelnės, skardinės nuo sidro, stipriųjų gėrimų buteliai, traškučių pakuotės – pasilinksmino ir išmetė", – žmonių poelgiais stebėjosi "Aušros" gimnazijos moksleivė Darija.

Netrukus jos "laimikis", kaip ir kitų bendraklasių maišai, iškeliavo į šiukšlių surinkimo mašinas, kurios po miestą pradėjo važinėti jau nuo 10 val., o ne pasibaigus akcijai, kaip buvo žadėta.