Kalbos apie sunkmetį pernai neatšaldė Kauno valdžios optimizmo formuojant biudžetą, tačiau didėjanti skylė miesto kišenėje verčia galvoti apie kuklesnes išlaidas 2010 m.

Deficito išvengti nepavyks

Savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius nesiryžta prognozuoti, kaip seksis užbaigti šiuos metus. Spalio pabaigoje miesto piniginėje žiojėjo 90 mln. litų skylė. Valdininkas džiaugiasi, kad pradėti mokėti žemės ir žemės nuomos mokesčiai suteikė šiek tiek optimizmo, nes lėšų trūkumą pavyko šiek tiek sumažinti. Per tris šių metų ketvirčius savivaldybės biudžeto deficitas buvo šoktelėjęs iki 103,27 mln. litų.

Miesto meras Andrius Kupčinskas viliasi, kad šie skaičiai šiemet jau nebedidės, tačiau pripažįsta – biudžeto nepavyks įvykdyti. Pernai miesto išlaidos taip pat viršijo pajamas, todėl pritrūko apie 50 mln. litų.

"Paskutiniais metų mėnesiais įplaukos visada būdavo didesnės. Šiemet didelio pagerėjimo nesitikime. Kai toks sunkmetis, sunku ką nors prognozuoti", – optimizmu netryško A.Laucius.

Apkarpymai nepadeda

Vasario pabaigoje miesto politikai patvirtino miesto biudžetą, kuriame buvo numatyta 803 mln. litų pajamų ir asignavimų. Tiesa, apetitas buvo dar didesnis, nes 2008-ųjų pabaigoje svarstyta, kad miestui reikėtų 920 mln. litų biudžeto.

Optimistiniu vadintą biudžetą tarybos nariai jau dukart apkarpė, tačiau ir tai negelbsti – pinigų būtiniausioms miesto reikmėms neužtenka. Balsuojant už biudžetą valdantieji sulaukė nemažai kritikos dėl per daug optimistinio pajamų planavimo sunkmečiui įsibėgėjant.

Paklaustas, ar bus atsižvelgta į kritiką formuojant 2010-ųjų savivaldybės biudžetą, Finansų skyriaus vedėjas nebuvo kalbus ir patarimų, kaip sudėlioti pajamas ir išlaidas, neskubėjo dalyti. "Jeigu viskas ir labai gerai būtų, be kritikos neapsieitume. Reikia susitvarkyti savo norus, ir viskas bus gerai", – prasitarė A.Laucius.

Planuoja kuklesnį biudžetą

Kokie bus tie norai kitąmet, kol kas neaišku, nors 2010 m. biudžeto projektas jau pradėtas dėlioti. Finansų skyriaus vedėjas teigė, kad kol kas svarstymai vyksta tik administracijoje. "Departamentų direktoriai gaires jau nagrinėjo, tačiau jų išvadų dar negavau", – užsiminė Finansų skyriaus vedėjas. Jis net neabejoja, kad kitąmet miesto piniginėje suma bus gerokai mažesnė.

A.Lauciaus manymu, kalba greičiausiai eis apie 650 mln. litų. Ne paslaptis, kad iš šios sumos dar reikės padengti skolas, kurios iš šių metų persikels į kitus metus.

Švietimo ir kultūros departamento direktorius Edmundas Balasevičius jau yra užsiminęs, kad reikės imtis nepopuliarių sprendimų ir jungti kai kurias švietimo bei kultūros įstaigas. Tokie pasvarstymai gimė sparčiai augant savivaldybės skolai už tokių įstaigų išlaikymą. Apie konkrečius sprendimus, kas ir su kuo bus jungiama, kol kas garsiai nekalbama.

A.Kupčinskas džiaugiasi, kad Kauno finansinė situacija geresnė nei Vilniaus. Anot jo, imtis drastiškų sprendimų kol kas dar nereikia. "Su premjeru ir finansų ministre pavyko sutarti, kad kitąmet iš bendro katilo Kaunui grįžtų 94 proc. gyventojų pajamų mokesčio", – gyrėsi meras. Tačiau A.Kupčinskas nesitiki, kad tai gerokai papildys miesto kišenę, nes dirbančiųjų algos pastaruoju metu tik mažėja. Iki šiol Kaunas gaudavo 74 proc. valstybei sumokėto Kauno gyventojų pajamų mokesčio.