Kaip BNS informavo ministerija, sudaryta darbo grupė antradienį renkasi į pirmąjį posėdį, kur tarsis dėl grupės sudėties ir darbo grafiko.

„Ministerijai nekyla abejonių dėl stadiono būtinybės, tačiau kyla klausimų dėl paties projekto“, – atsakyme BNS informavo ministerija.

Pasak jos, Vilniaus savivaldybė pateikė pageidavimą įtraukti ministerijos atstovą į stadiono koncesijos komisijos sudėtį.

„Ministerija iš savo pusės padarys viską, kad šiuo klausimu būtų dirbama intensyviai. Šis stadionas reikalingas, tai galėtų tapti postūmiu šalies futbolo vystymuisi“, – sako ŠMSM.

Ministerijai nekyla abejonių dėl stadiono būtinybės, tačiau kyla klausimų dėl paties projekto.

Iš naujo dėl daugiafunkcio komplekso su stadionu Vilniuje tariamasi po to, kai praėjusią savaitę Lietuvos apeliacinis teismas atmetė Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) skundą bei pripažino neteisėtu jos nurodymą nutraukti nacionalinio stadiono koncesijos konkursą.

Sprendimas reiškia, kad Vilniaus valdžiai neliko teisinių kliūčių pasirašyti daugiau nei 150 mln. eurų vertės nacionalinio stadiono koncesijos sutartį su konkursą laimėjusia koncerno „Icor“ įmone „Axis industries“ bei projekto finansuotoja „Baltcap“.

Pagal bendrą Vilniaus savivaldybės, statytojų, finansuotojų ir Vyriausybės susitarimą, kompleksą daugiau nei du dešimtmečius valdytų bendrovė „Kauno arena“. Jį tikėtasi pastatyti 2023-iaisiais.

Komplekso su 15 tūkst. vietų stadionu ir kitais objektais statyba turėtų kainuoti apie 93 mln. eurų, tačiau mokėjimus išdėsčius per 25 metus, „BaltCap“ fondui planuota sumokėti beveik 156 mln. eurų.

Vyriausybės dalis, atsižvelgiant į sutarties projektą, būtų siekusi apie 54,5 mln. eurų, savivaldybės – 101,5 mln. eurų. 

Vilniaus meras Remigijus Šimašius tikisi, kad sutarus su Vyriausybe, kompleksas su stadionu iškils per trejus metus.