Geros naujienos įvažiavimo į senamiestį apmokestinimo skeptikams. Vilniaus valdžios projektas nejuda taip sklandžiai, kaip tikėtasi. Prabilta, kad rinkliava kitų metų kovą nebus įvesta. O Seimui panorėjus, ji gali ir visai atitolti.

Laukia Seimo pritarimo

Liepą miesto taryba ryžosi apmokestinti įvažiavimą į Vilniaus senamiestį. Užsimota naują tvarką įvesti kaip įmanoma greičiau. Paskelbta rinkliavos data – kitų metų kovas.

Tačiau nuo miestiečius pašiurpinusių kalbų perėjus prie konkrečių darbų paaiškėjo, kad ne viskas sekasi, kaip sviestu patepta. Gal į vilniečių kišenę nusitaikiusios miesto valdžios planai ir žengtų į priekį sparčiau, tačiau sprendimai priklauso ne vien nuo savivaldybės.

Iš esmės įvažiavimo į senamiestį apmokestinimo projekto likimas yra Seimo rankose. Būtent jam priėmus tam tikras Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, Vilniuje būtų sukurtos sąlygos rinkliavos už įvažiavimą į senamiestį pamatams kloti.

Rinkliava netektų prasmės

Kad Vilniaus valdžios pasiūlyta sistema būtų efektyvi, pirmiausia Seimas turėtų sureguliuoti administracinių baudų sistemą. Pagal dabar galiojančius įstatymus už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus baudžiamas automobilį vairavęs asmuo – tikrasis pažeidėjas.

"Dėl to tik iš nedidelio procento pažeidėjų, kuriuos, pavyzdžiui, užfiksavo greičio matuokliai, išieškomos baudos. Labai sunku atrasti pažeidimą padariusį prie vairo sėdėjusį žmogų, policininkams sunku jį išsikviesti", – kalbėjo sostinės vicemeras Romas Adomavičius.

Todėl Seimą turėtų pasiekti įstatymo pataisos, kuriomis siūloma bausti ne automobilio vairuotoją, bet savininką. "O šis jau išsiieškotų nuostolius iš pažeidėjo", – atkreipė dėmesį vicemeras.

Jei ši pataisa nebūtų priimta, įvažiavimo į senamiestį apmokestinimas prarastų prasmę ir greičiausiai netgi nebūtų įvestas.

"Tranzito ribojimas per senamiestį taptų neįmanomas. Užkardų tikrai nestatysime, nes tai – atgyvena, tai Vilniuje jau veikė prieš dešimtmetį, bet nepasiteisino. Pagal mūsų planus turėtų būti įdiegta moderni nuotolinio valdymo sistema, veikianti padedant vaizdo kameroms su elektroniniais skaitytuvais. Pagal automobilio valstybinius numerius jie patikrintų, ar automobilis, kirtęs senamiestį, yra už tai sumokėjęs, o jei nėra, mėnesio gale jo savininkui būtų išsiųsta sąskaita", – pasakojo R.Adomavičius.

Diskutuoja su frakcijomis

Nepriėmus dabar galiojančių įstatymų pataisų, kai už pažeidimus atsakytų ne pažeidėjas, o transporto priemonės savininkas, elektroninių skaitytuvų sistema greičiausiai taptų tokia pat neįgali kaip ir greičio matuokliai.

R.Adomavičius priminė, kad įstatymų pataisų laukia ir automobilių stovėjimą mieste kontroliuojantys pareigūnai. Jau seniai siūloma atsisakyti ratų blokavimo sistemos ir raginama įvesti naują tvarką, kai pareigūnai neleistinoje vietoje paliktą automobilį tik nufotografuotų ir ant jo stiklo paliktų įspėjimo lapelį, kuriame konstatuojamas pažeidimo faktas.

"Ir to užtektų. Ratų blokavimas – necivilizuota ir jau beveik jokiose šalyse netaikoma procedūra. Be to, dar ir ganėtinai sudėtinga", – aiškino R.Adomavičius.

Jo teigimu, savivaldybės atstovai apie siūlomas pataisas diskutuoja su įvairiomis Seimo frakcijomis. "Siūlymai jau perėjo svarbiausias ministerijas ir komitetus. Tikimės, kad Seime sprendimai bus priimti iki sausio. Tačiau Seimas yra labai svarbi institucija, su įstatymais visko atsitinka – gali ir užtrukti", – svarstė R.Adomavičius.

Žinant, kad pasiūlymus padidinti baudas be bilieto viešuoju transportu važiuojantiems keleiviams Seimas patvirtino tik šiemet, nors jie buvo pateikti prieš beveik šešerius metus, vilčių Vilniaus valdžiai mažėja.

Konkursas nepaskelbtas

Viešojo pirkimo konkursai pirkti vaizdo kameras su elektroniniais skaitytuvais ir kitą senamiesčiui apmokestinti reikalingą infrastruktūrą būtų skelbiami tik Seimui priėmus reikiamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas.

"Vargu ar įvažiavimas į senamiestį bus apmokestintas kovą, manau, balandį ar net gegužę", – sakė R.Adomavičius. Tačiau ir šie terminai dar negalutiniai. Prieš du mėnesius vicemeras dienraščiui pasakojo, kad naujų automobilių stovėjimo aikštelių statybos procesas jau pajudėjo. Dar rugsėjį R.Adomavičius teigė, kad jau netrukus bus skelbiamas konkursas statyti pirmą naują aikštelę prie Operos ir baleto teatro.

Lapkritis jau persirito į antrą pusę, tačiau konkursas taip ir nepaskelbtas. "Parengiamieji darbai pasirodė esantys sudėtingesni, nei atrodė, – tiriame rinką, formuojame sklypus, rengiame detaliuosius planus – daug techninės dokumentacijos", – atsiduso R.Adomavičius.

Pažadų netesės, bet apmokestins?

Vis dėlto vicemeras atkreipė dėmesį, kad senamiesčio rinkliava galėtų būti įvesta ir nepastačius automobilių stovėjimo aikštelių.

"Aikštelės ir tranzito ribojimas neturi nieko bendra. Mieste yra apie 5 tūkst. automobilių statymo vietų, kuriose juos galima palikti nekirtus senamiesčio", – kalbėjo R.Adomavičius.

Keista, mat dar spalį miesto taryba priėmė sprendimą apie senamiestį pastatyti dešimt aikštelių ir taip sudaryti sąlygas senamiesčio lankytojams ir čia dirbantiems žmonėms iki uždarytos zonos atvykti nuosavu automobiliu ir jį palikti artimiausioje aikštelėje.

Kad vairuotojai nesusimokėję neįvažiuotų į senamiestį, vaizdo kameras su skaitytuvais ketinama pastatyti ties Trakų, Bazilijonų, Subačiaus, Latako, Universiteto, L.Stuokos-Gucevičiaus, Totorių, ir Islandijos gatvėmis.