Nacionalinis muziejus siekia nutraukti sutartį su Gedimino kalno darbų projektuotojais

Kaip trečiadienį spaudos konferencijoje informavo muziejaus Investicinių projektų ir turto valdymo skyriaus vedėjas Vaidas Petrokas, projektavimo darbai buvo sustabdyti prieš kelias savaites, tačiau dėl vėlavimų , muziejus greičiausiai praras 10 mln. eurų europinį finansavimą, numatytą kalno tvarkymui.

„Praėjusių metų rudenį buvo baigtas projektavimas, projektuotojai padarė techninį projektą, tačiau klasifikuodami darbus, pratiškai 100 procentų visus darbus priskyrė tvarkybos, t.y. paveldosaugos darbams“, – teigė jis.

Pasak muziejaus atstovo, tvarkybos darbams buvo gautas leidimas, tačiau kilus įtarimams, jog dalis darbų turėtų būti klasifikuojami kaip statybos darbai, įmonei buvo sustabdyti mokėjimai, projektą įvertino ir Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), klausimas svarstytas tariantis su Kultūros, Aplinkos ministerijomis, kreiptasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybų inspekciją – ji konstatavo, kad projekte statybos darbų yra, todėl jiems reikia gauti leidimą.

„Deja, projektuotojui pasirodė kitaip, projektuotojas dėl tos nesumokėtos dalies laikė, kad jis darbus atliko visa apimtimi ir kreipėsi į teismą dėl muziejaus tam tikro neveikimo. Šiuo metu pasitelkti teisininkai atsakyti į ieškinį, ieškoma būdų kaip spręsti situaciją (...), teisininkams duota viena užduočių – ieškoti būtų, kaip nutraukti sutartį su projektuotojais. Tuomet, be abejo, kitos sankcijos – įtraukimas į nepatikimų tiekėjų sąrašą ir panašiai“, – sakė jis.

V. Petrokas tvirtino, kad muziejus skelbs naują konkursą atlikti darbams, „kurių projektuotojas nesugebėjo užbaigti“.

„Visas procesas buvo sudėliotas tiek tiksliai, kad negavus leidimo ir nebaigus projektavimo, iškyla didelė rizika, kad muziejus praras 10 mln. eurų, skirtų tvarkyti kalnui“, – kalbėjo jis.

Patikslinti projektą suradus naują įmonę tikimasi iki 2022-ųjų pavasario, o vasarą galėtų prasidėti patys darbai.

Pasak jo, pagal investicinį projektą, jau sutvarkyta kalno aikštelės hidroizoliacinė danga, todėl kalno būklė stabili ir tikimasi, kad darbų nukėlimas kalnui įtakos neturės.

„Mes sustabdėme pagrindinių kritulių patekimą į kalną, dėl to situacija yra dar gana stabili. Bet plane buvo sutvarkyti pietrytinį šlaitą, kuris yra prasčiausioje situacijoje, ir dėl to negauto leidimo mes negalime to daryti: jei muziejus pradėtų darbus, pagal dabartinę situaciją su projektavimu, Statybų inspekcija mums išrašytų baudą, būtų korekcijos ir pažeidimai įsisavinant Europos Sąjungos fondų lėšas“, – teigė jis.

Muziejaus atstovas pabrėžė, kad leidimą gauti nebūtų buvę sudėtinga ir tai buvo „suderinta instituciniu lygmeniu“, muziejus buvo pasiryžęs atsisakyti sutartyje numatytų sankcijų, delspinigių, o rangovui „tik reikėjo to imtis“.

Patys ilgalaikio tvarkymo darbai, planuojama, užtruks apie dvejus metus, jiems bus skelbiamas tarptautinis konkursas.

„Pirmiausia, planuojama tvarkyti pietrytinį šlaitą, kuris yra sunkiausios būklės, dabar jis labiausiai judantis. Kadangi pietrytiniame šlaite yra pažeisti Kunigaikščių rūmų pagrindai, pirmiausia, reikia sustiprinti pagrindus, tik tada bus galima kompleksiškai sutvarkyti pietrytinį šlaitą. Tuomet galime kažką galvoti apie įveiklinimą, pritaikymą visuomenei“, – sakė jis.

„Hidroterros“ generalinis direktorius Darius Kalesnykas BNS informavo, kad įmonė nesutinka su muziejaus pozicija, tačiau plačiau situaciją ketina komentuoti ketvirtadienį.

Metus trukę geologiniai tyrimai, leidę apsispręsti dėl tolesnio ilgalaikio Gedimino kalno tvarkymo, baigti pernai spalį, prieš tai išsamesni tyrimai buvo atlikti beveik prieš pusę amžiaus – 1973-iaisiais.

Tyrimai parodė, kad pagrindinė kalno problema – vanduo ir nestabilus prieš 30 metų supiltas gruntas.

Anksčiau Gedimino kalno tvarkybos darbus planuota baigti 2022 metų pabaigoje. Dėl kritinės būklės ir tvarkymo darbų kalnas kurį laiką buvo uždarytas lankytojams, šiuo metu į jį galima pasikelti taku nuo Vilnios pusės, taip pat veikia funikulierius.