Tokia naktis Kaune buvo seniai. Iš visų pusių žybsėjo žaibai, neįprastai garsiai griaudė perkūnas. Galėjai pagalvoti, kad prasidėjo karas ar - pasaulio pabaiga.

Griaustinis vertė iš lovų

Šeštadienio naktį daugelis kauniečių šokinėjo iš lovų ir žvalgėsi pro langus: kas čia dedasi? Gamtos šėlsmo būta ypač stipraus. Žaibų buvo tiek daug, kad buvo šviesu it dieną, o perkūno griaudėjimui pritarė kaukiančios automobilių signalizacijos. Audra, prasidėjusi apie pusę dviejų nakties, truko apie valandą.

Meteorologai pripažįsta, kad savaitgalį per dalį Lietuvos praūžusi audra šią vasarą buvo vienintelė tokia galinga, tačiau nevadina jos išskirtine. Ankstesniais metais panašios audros žmonių taip nestebindavo, nes buvo dažnesnės.

"Per naktį Kaune į kvadratinį metrą prilijo po 31 litrą vandens. Tai yra labai daug. Pavojingu reiškiniu vadinama tada, kai prilyja dvigubai mažiau, - aiškino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyresnioji sinoptikė Natalija Nikolajenko ir pridūrė: - Tačiau ciklonas praslinko labai greitai ir dieną Kaune jau nebelijo."

Į šalis žiro kibirkštys

"Šiemet žaibų ir griaustinių buvo mažai. Ankstesniais metais jų būdavo tikrai daugiau. Kolega, šeštadienio nakties audrą stebėjęs Šilainiuose, matė, kaip, žaibui trenkus į namą, į šalis pažiro kibirkštys", - pasakojo Kauno meteorologijos stoties darbuotoja Alvyra Vilkickienė.

Kauno meteorologijos stotyje, įsikūrusioje Noreikiškėse, bendradarbiai gyvai aptarinėjo naujausius įvykius. Ta proga prisiminė ir senus. "Iš vaikystės prisimenu, kaip mano mama perkūnijų metų melsdavosi - taip baisu būdavo. O prilydavo tiek, kad žemumos atrodydavo tarsi ežerai. Pastaraisiais metais tokių audrų sumažėjo, todėl žmonės nuo jų atprato", - svarstė A.Vilkickienė. Vilnietės N.Nikolajenko teigimu, tokios audros kaip šeštadienio naktį dažniausiai kyla pučiant pietų vėjams.

"Į Lietuvą slinko pietinis ciklonas, kuris susidūrė su vėsesniu oru. Kai kur oro temperatūra Lietuvoje skyrėsi 10 laipsnių, pavyzdžiui, Žemaitijoje buvo apie 20 laipsnių šilumos, o pajūryje tuo metu - 30 laipsnių karščio. Šis pietinis ciklonas ir atnešė daug lietaus naktį, - pasakojo sinoptikė. - Audra per Lietuvą ėjo siaura juosta nuo Lazdijų į šiaurės rytus, kliudydama ir Kauną. Tokias audras dažniausiai atneša pietiniai ciklonai, kurie, prikaupę šilumos, nuo Viduržemio jūros juda Lietuvos link. Juose būna daug drėgmės, kuri kondensuojasi ir iškrenta lietumi, be to ciklonus lydi škvalai ir krušos."

Negalima glostyti kačių

Nors praūžusi audra atrodė įspūdingai, Kauno priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gaisrų mieste neužfiksavo. Kai kur išvartyti medžiai, bet didelių materialinių nuostolių oficialiai neužfiksuota.

Tiesa, kai kurie kauniečiai, nepagalvoję apie tai, kad, trankantis griaustiniui, reikia išjungti buitinius elektros prietaisus, nuostolių turės.

"Per audrą palikau į elektros tinklą įjungtą televizorių. Rytą jis nebeveikė. Palikdama nakčiai nemaniau, kad žaibas jį gali sugadinti, tačiau būtent taip ir nutiko", - guodėsi kaunietė Jūratė. Jos kaimynui Arūnui ryte teko iš naujo perprogramuoti "Mikrovisatos" televizijos dekoderį.

Meteorologai audros metu pataria ne tik išjungti elektros prietaisus, bet ir uždaryti langus, mat pro juos gali įlėkti žaibas ir sukelti gaisrą.

"Jeigu žmonės žino, kad ateina karšti orai, išvykstant reikėtų uždaryti langus, o būnant namie, smarkiai griaudėjant, išjungti elektros prietaisus", - patarė N.Nikolajenko.
Kai kurie meteorologų patarimai iš pirmo žvilgsnio atrodo juokingi, bet sakoma, kad jų laikantis galima išgelbėti savo ir artimųjų gyvybę. Vienas tokių - žaibuojant nešukuoti plaukų ir neglostyti naminių gyvūnų, nes statinis elektros krūvis yra tinkama vieta žaibo išlydžiui.

---

Apie griaustinį ir žaibą

Perkūnija kyla esant labai dideliam atmosferos nepastovumui, kai oro temperatūra, kylant aukštyn, labai staigiai krinta - maždaug po 10°C kiekvienam aukščio kilometrui, tuo pat metu oras yra prisotintas drėgmės ir pakankamai įšilęs apatiniame atmosferos sluoksnyje. Dėl Saulės, atmosferos fronto ar nevienodo vietovės įšilimo (sausuma ir vanduo, kalnai ir lygumos, ir t.t.) šiltas, drėgnas oras kyla aukštyn ir veržiasi pro šaltąjį. Susidaro oro srovės, o šilumos energija, susikaupusi ore ir vandens garuose, virsta vėjo bei elektros energija.

Apie 70 proc. dienų su perkūnija būna nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio. Pavasarį griaustinis dažniau griaudžia rytinėje Lietuvos dalyje, o rudenį - vakarinėje. Pajūrio rajone perkūnijų beveik kasmet pasitaiko ir žiemą.

Žaibas - tai elektros išlydis. Jis susidaro tada, kai dviejų elektros krūvių skirtumas padidėja tiek, kad pramušamas izoliacinis oro sluoksnis. Žaibas - pavojingas, jis gali užmušti ir sužaloti žmones bei gyvūnus. Žaibai sukelia daugybę gaisrų.

Žaibas niekada netrenkia tiesia linija. Jis pasirenka kelią, kur yra daug laidžių elektrai dalelyčių: tai gali būti drėgni drabužiai, dūmai. Žaibas dažnai trenkia į tą pačią vietą dėl tam tikros grunto sudėties arba kai gruntiniai vandenys yra labai arti žemės paviršiaus.

Kaip elgtis, kai žaibuoja

Jei esate atviroje vietoje, atsitūpkite (geriau dauboje), suglauskite kojas ir nusiimkite nuo savęs metalinius daiktus. Ant žemės negulkite.

Ieškokite priedangos tvirtą stogą turinčiose transporto priemonėse arba pastatuose.

Nelaikykite rankoje ilgų ar metalinių daiktų: lazdos, skėčio, meškerės.

Nestovėkite arti metalinių konstrukcijų, elektros stulpų, vielinių tvorų.

Nejokite arkliu, nevažiuokite dviračiu arba atvira transporto priemone.

Jei vairuojate automobilį, sulėtinkite greitį ar sustokite kuo toliau nuo aukštų medžių ir elektros linijų, nelieskite metalinių mašinos dalių.

Jei maudotės, nedelsdamas išlipkite iš vandens ir ieškokite pastogės. Būtina pasitraukti nuo vandens telkinio.

Jei esate valtyje ir negalite išlipti, slėpkitės po tiltu ar kitu aukštu statiniu. Būtina išmesti inkarą.

Nestovėkite prie ąžuolo, tuopos, guobos, eglės, nes į juos žaibas trenkia dažniausiai. Europoje retai trenkia į klevus, beržus, akacijas.

Jei esate patalpoje, stovėkite kuo toliau nuo langų, elektros prietaisų, vamzdžių ir kitų metalinių daiktų.

Nekalbėkite telefonu.

Išjunkite lauko anteną ir radijo bei televizoriaus elektros laidus. Išjunkite kompiuterio modemus ir maitinimo šaltinius.

Pasitraukite nuo elektros prietaisų.

Nesišukuokite plaukų.

Neglostykite kačių ir šunų.

Kaime nereikėtų būti arti krosnių, dūmtraukių, būtina uždaryti sklendes.

Šaltinis: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba

Kauniečių komentarai

Bimbyris
Fantastiška naktis. Jau norėjau sėsti į automobilį ir važiuoti audros centro link, kur daugiausia žaibavo, kad geriau matyčiau visą gamtos cirką. Daugiau tokių stichijų!

Tviksas
Jau labai seniai nebuvo tokios audros. Blyksėjo, lyg diena būtų, o ir garsas baisus. Dar atidaręs langą buvau, tai vos iš lovos neišvirtau.

Kaunietis
Seniai nebuvo tokių žaibų. Jausmas kaip kare per bombardavimą. Gerai, kad pavyko išvengti didesnių nelaimių.

Edvinas
Naktis buvo tokia, kad teko iš palapinės bėgti į automobilį.

Aura
Mes kaip tik tą naktį grįžome iš Vokietijos per Varšuvą, tokio gamtos siautėjimo dar gyvenime neregėjome. Žaibai nušviesdavo dangų kaip šviesią dieną, vėjas laužė milžiniškus medžius, lenkė prie žemės, plėšė didžiules šakas, kurios krito tiesiai ant automobilių langų, sviedė po ratais. Lietus ne lijo, o pylė, oras buvo pilkos spalvos, žemė maišėsi su dangumi. Spėjome užsukti į degalinę ir pasistatyti automobilį arčiau sienos, kitaip visus langus šakos būtų išdaužiusios. Žmonės viešbučiuose kėlėsi iš miegų, stebėjo audrą ir buvo pasirengę gelbėti savo automobilius nuo nuolaužų. Buvo šiurpoka.