Tokie parkai Vilniaus mieste yra du. Meras sako, kad reikalui esant, jei kariuomenė praneštų apie galbūt gresiantį pavojų, visos šios priemonės būtų vežamos prie įvažiavimų į Vilniaus miestą iš rytinės pusės, būtų įrengiami postai.
Anot Valdo Benkunsko, kariuomenė pasakė, kiek ir kokių užtvarų reikia, kariuomenė pasakytų, kur ir kada statyti.
„Galėtume įrengti 55 blokavimo punktus, žiūrint į rytinę miesto teritoriją, žinant visą miesto specifiką, kad viename kelyje gali būti apie tris blokavimo postus“, – kalbėjo Vilniaus meras.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Šis parkas Vilniui kainavo mažiau nei milijoną – 766 tūkst. eurų.
Anot savivaldybės, vieno „drakono danties“ kaina – 283 eurai. Vienas „čekiškas ežys“, kuris pagamintas iš brangesnio, cinkuoto metalo, kainavo 393 eurus. Vienas betono užtvaras kainavo 468 eurus.
„Tikimės, kad jų niekada nereikės. Jie stovės lauko sąlygomis, daug metų ir tiesiog nerūdys“, – vylėsi V. Benkunskas.
Fortifikacijų parkai, viena vertus – smulkmena, bet ir pavyzdys, kaip chaotiškai planuojama Lietuvos gynyba.
Kai konservatorius Laurynas Kasčiūnas tą prieš keletą metų pasiūlė, kariuomenė atvirai priešinosi. Sakė, jog fortifikacijos trukdys planuojamiems greitiems NATO manevrams.
„Taip, tai nėra panacėja, bet tai yra veiksnys, kuris gali leisti laimėti laiko pristabdant priešą ir tada dengiant tokias priemones ugnimi naikinant priešą“, – akcentavo Seimo narys L. Kasčiūnas.
Pasikeitė vadai, kariuomenė žiūri palankiau. Jau planuojama 50 tokių parkų visose savivaldybėse prie Rusijos ir Baltarusijos. Prie užtvarų planuojamos ir minos, kurioms skirta didžioji dalis pinigų.
„Dirbame, kad gautume ir Europos Sąjungos finansavimą. Tai yra didžiulis projektas – valstybės mastu kalbame apie 1,1 milijardo eurų per dešimt metų“, – pabrėžė krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa.
Vilnius fortifikacijas pirko pats, nes nepatenka į ministerijos planą – nesiriboja su pasieniu. Tačiau kai ministerija nuperka savivaldybėms, kurios ribojasi, ne visos džiaugiasi.
„Ne visos savivaldybės teigiamai žiūri į tai, kad jų teritorijoje atsirastų kontrmobilumo priemonių parkai“, – sakė L. Kasčiūnas.
Fortifikacijomis rūpinasi kariuomenė, Vyriausybė, ministerija, savivaldybės. Anot Valstybės kontrolės, kai rūpinasi daug kas, iki galo nepasirūpina niekas.
Dabar investuojame, kad rusus stabdytume, bet pinigų išleista ir kad rusams būtų lengviau pulti Lietuvą.
Buvęs kariuomenės vadas prieš dešimtmetį klausė, kodėl Lietuva prižiūri Nemune padarytas brastas, per kurias rusai keltų techniką?
„Važinėjome palei Nemuną ir matėme labai daug keistų dalykų. Pavyzdžiui, proskynas, kur kažkada buvo brastos pažymėtos žemėlapyje“, – aiškino Jonas Vytautas Žukas.
Tai yra kliedesiai, kad kažkokiu būdu NATO pajėgos pasitrauktų iš NATO valstybių narių.
Dabar pinigai tam, kad nuo sovietmečio išsaugotos Nemuno brastos būtų blokuojamos.
„Tauragėje tam tikras priemonių kiekis dislokuotas“, – teigė K. Aleksa.
Kad Lietuvai gali tekti naudoti fortifikacijas, pareiškė Vokietijos žvalgybos vadas. Sako, jog rusai per artimiausius kelerius metus gali mėginti pulti Baltijos šalis. Ne didelėmis armijomis, o kaip Kryme –siųsti mažesnes grupes be rusų vėliavų ir apsimesti, kad čia ne jie.
Rusai, kaip visada, pateikia priešingai. Esą jie jau dabar Ukrainoje priversti gintis nuo ukrainiečių rankomis puolančių Vakarų.
„Negali žinoti, gal Ukrainoje veikia ir amerikiečių specialiosios pajėgos. Bent jau britų yra 100 proc. Taigi mūsų priemonės yra būtinos“, – kalbėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Rusija oficialiai neigia Lietuvos valstybingumą. Anot S. Lavrovo, visos trys Baltijos šalys yra ne savarankiškos valstybės, o „marionetės, kurias valdo Europos grandai“.
„Tai yra kliedesiai, kad kažkokiu būdu NATO pajėgos pasitrauktų iš NATO valstybių narių. Visi suprantame, jog tai nelabai yra įmanoma“, – šnekėjo krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Ministrė sako, kad NATO šalys nesvarsto ir net neaptarinėja rusų reikalavimų išvesti NATO pajėgas iš Rytų Europos.
(be temos)