Šiandien Vilniaus televizijos bokšto durys atviros visiems – tiek sveiki, tiek negalių turintieji gali apsilankyti aukščiausiame statinyje Lietuvoje. Tokia galimybe pasinaudojo ir Seimo narys Justas Džiugelis.

„Aš manau, kad jei būtų neįgaliųjų, kurie pradės dažniau čia lankytis, tai galbūt ir tų dienų skaičius galėtų plėstis. Aš tai pavadinčiau pilotiniu projektu, ir pamatysime, ar iš tiesų yra poreikis“, – sakė J. Džiugelis.

Judėjimo negalią turintys žmonės į televizijos bokštą galės pakilti ir liepos 22 bei rugsėjo 23 d. Jie neįleidžiami nuo tada, kai pernai, kilus incidentui, suveikė priešgaisrinė signalizacija ir buvo suabejota dėl saugios neįgaliųjų evakuacijos. Dabar nelaimės atveju turėtų padėti pagalbiniai darbuotojai.

„Įvykus incidentui reikėtų išnešti tuos žmones nešte į evakuacijos kambarį, kuris yra po grindimis – tokia kapsulė, kurioje gaisro atveju telpa 100 žmonių“, – pasakojo Lietuvos radijo ir televizijos centro generalinis direktorius Remigijus Šeris.

Tačiau neįgaliųjų atstovai tikina, kad toks sprendimas – tik kompromisinis. Tiesa, neįgalieji, atvykstantys su palyda, televizijos bokšte lankytis gali kaip ir visi.

„Tai nėra pats geriausias susitarimas, nes vis tiek turintieji regos ir judėjimo negalią yra išskiriami. Jie gali lankytis tik tam tikromis dienomis be lydinčiųjų arba bet kada, bet turi atsivesti lydinčiuosius“, – kalbėjo Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė.

Miesto valdžia tikina, kad situacija mieste gerėja, ir vis daugiau pastatų ir viešosios infrastruktūros yra pritaikyta neįgaliųjų poreikiams. Tačiau priėjus Vilniaus centre esantį  „Europos“ požeminės perėjos liftą, akivaizdu, kad modernu – nebūtinai reiškia, kad veikia.

„Svarstomos galimybės skelbti konkursą ir pagrindines perėjas pritaikyti neįgaliesiems, kad jie irgi galėtų per jas persikelti. O visi nauji objektai yra pritaikyti neįgaliesiems“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Arūnas Visockas.

Rampos – tikras iššūkis neįgaliesiems. Mėgindami nusigauti į kitą gatvės pusę, jie gali ir pasiklysti, nes dalies rampų tiesiog nėra.

„Iš tikrųjų nespėjama, kadangi yra daug tokių vietų nuo senų laikų likę, per vienus metus sutvarkyti, bet einama vis toliau. Kiekvienais metais atsiranda vis daugiau perėjų, pritaikytų neįgaliesiems“, –  teigė A. Visockas.

Neįgalieji vis dar susiduria su savarankiško judėjimo kliūtimis mieste. Daugiau nei pusė sveikatos priežiūros įstaigų neįgaliesiems pritaikytos tik iš dalies.