Dėl įsisenėjusio konflikto tarp Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus ir muziejininkų vakar Kaune lankėsi krašto apsaugos viceministras Antanas Valys ir ministerijos kancleris Leonardas Bakaitis. Direktorius paliktas savo poste, o muziejininkams teks tikėtis jo supratingumo.

„Jis yra vadovas, jis atsako, iš jo mes ir pareikalausime“, – taip kelias valandas trukusį Vytauto Didžiojo karo muziejaus vadovo ir darbuotojų susirinkimą užbaigė Krašto apsaugos viceministras A.Valys.

Viceministras pabrėžė, kad nėra nurodyta oficialaus termino, per kurį turės pagerėti tarpusavio santykiai muziejuje. Susirinkimo pradžioje A.Valys perskaitė du ministeriją pasiekusius laiškus.

Pirmajame laiške, kurį pasirašė 23 darbuotojai, buvo reikalaujama pakeisti apie dvejus metus muziejaus direktoriumi dirbantį Kęstutį Kuršelį. Antrą laišką pasirašė tiek pat muziejaus darbuotojų. Jame buvo neigiama sudėtinga situacija Karo muziejuje.

Atvykusiems Krašto apsaugos ministerijos pareigūnams muziejininkai dar kartą mėgino papasakoti apie savo darbo specifiką: eksponatų aprašymo metodus ir trukmę, sunkiai numatomus klientų, nešančių muziejui eksponatus, vizitus ir daugybę kitų kariškiams galbūt sunkai suprantamų smulkmenų.

Susirinkime buvo aiškiai išsakyta nuomonė, kad ši Krašto apsaugos ministerijai priklausanti įstaiga pirmiausia yra kultūros, mokslo ir šviečiamąją veiklą vykdanti įstaiga, o ne eilinis karinis padalinys. Muziejininkai nerimavo, kad K.Kuršelio vadovavimo metodai lemia, jog muziejus praranda vieno iš valstybingumo simbolių poziciją.

Kariškai racionaliai skambėjo ministerijos kanclerio L.Bakaičio aiškinimas, kad daugeliui pasaulio muziejų vadovauja vadybininkai, o ne kultūrininkai. Ministerijos atstovų verdiktas: daugiau tolerancijos vienų kitiems, muziejaus strategijos aptarimas kolektyve, darbo sąlygų gerinimas.

Pasibaigus susirinkimui, muziejininkai replikavo: „Kam visa tai daroma? Ar tam, kad būtų daroma, ar tam, kad iš tikrųjų būtų gerai?“