Goda Raibytė – amžinai besišypsanti raudonplaukė iš Švėkšnos. Paklausta, kas jos geriausias draugas, ji nedvejodama išpyškina: "Žinoma, mano brolis – Domas, aš juk net vadinuosi Goda Domosesė, o jis visur prisistato Domu Godosbroliu."

Šalčio nemėgstanti Goda sušyla šokdama ugningąją salsą, laisvalaikiu rašo dokumentinės fantastikos scenarijus, žavisi viskuo, kas bent kiek primena pelėdas, o ant kaklo nešioja tikrų tikriausią meteoritą.

– Kas tau yra tobula laimė?

– Pabaigti tai, ką pradėjau ir maniau, kad tikrai tikrai nesugebėsiu baigti.

– Tavo didžiausia baimė?

– Kai pažiūriu siaubo filmą, imu labai bijoti tamsos. O jeigu rimtai, bijau prarasti viltį ir tapti viena iš tų piktų, viduje supuvusių klipatų.

– Kokią vieną savo savybę labiausiai norėtum pakeisti?

– Norėčiau nebijoti kalbėti telefonu.

– Ką laikai savo didžiausiu pasiekimu?

– Niekada apie tai negalvoju. Nevartočiau žodžio "didžiausias". Įdomiau gyventi, kai kiekvieną dieną padarai po pasiekimą, kad ir ne milžinišką, bet vis ką nors šviesaus rytojaus link.

– Kas yra tavo herojus kasdieniame gyvenime?

– Senelis.

– Kokiu talentu labiausiai norėtum būti apdovanota?

– Norėčiau suprasti fiziką ir būti superkieta astrofizike, dirbančia NASA ir galinčia prikišti nagučius prie slaptų dokumentų bei duomenų.

– Kokia vyriška savybe labiausiai žaviesi?

– Velniukais akyse ir teigiamu keistumu.

– Kokią draugų savybę labiausiai vertini?

– Nuoširdumą.

– Ryškiausia tavo savybė, būdo bruožas?

– Hiperaktyvumas.

– Jeigu nebūtum savimi, kuo norėtum būti?

– Ruožuotąja pelėda.

– Žmogiškas trūkumas, kurio negali pakęsti?

– Negaliu pakęsti žmoniškumo trūkumo ir siauražiūriškumo pertekliaus.

– Tavo gyvenimo moto?

– Niekada nepasiduoti.