Kaunietis Audrius Vaivada liko kaltas, kad nusipirko nekokybiškus batus ir gynė savo teises teisme. Jam tenka apmokėti prastus batus pardavusios įmonės advokatų išlaidas. Negana to, į jo duris jau beldžiasi ir antstoliai.

Bėdų pradžia

Batų porą parduotuvėje „Alikante“ A.Vaivada nusipirko pernai lapkritį. Už jam patikusį modelį sumokėjo 300 litų. Naujuoju apavu kaunietis pasidžiaugė neilgai – tuoj pajuto, kad dešinysis batas trina kulną. Jau kitą dieną A.Vaivada nešinas batais grįžo į parduotuvę.

Čia A.Vaivada sulaukė malonaus personalo pasiūlymo įsigyti batų odos minkštiklį, bet, jį panaudojus, situacija nepagerėjo. Kaunietis, nešinas batais, po trijų dienų vėl grįžo į parduotuvę. Tada personalas jam pasiūlė įsigyti batų pratempiklį. „Dėl nuolatinio trynimo negalėjau nešioti tų batų ir pareikalavau, kad man tiesiog grąžintų pinigus“, – pasakojo A.Vaivada.

Vyras buvo įsitikinęs, kad batai nekokybiški, tačiau parduotuvės personalas nematė jokių dešiniojo bato broko ženklų. „Jie motyvavo, kad nėra jokių prekės trūkumų, be to, batai esą jau nešioti, ir atsisakė grąžinti man pinigus“, – įvykių eigą dėstė A.Vaivada.

Tuo metu vadybininku dirbęs vyras pasijuto apgaudinėjamas ir nutarė pasinaudoti savo kaip vartotojo teise ginti tiesą. Jis kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą.

A.Vaivada tikina, kad dėl batų nutrintos odos, kurioje atsivėrė žaizda, jis sunkiai galėjo vaikščioti, neapsiėjo be medikų pagalbos.

Ieškinyje A.Vaivada prašė teismo iš nekokybiškus batus pardavusios bendrovės priteisti 700 litų turtinės žalos atlyginimo ir 950 neturtinės.

Atlygink parduotuvės advokatui!

Po trijų mėnesių Kauno miesto apylinkės teismą A.Vaivada paliko nuleidęs galvą. Civilinių bylų teisėjos Reginos Agrbos verdiktas buvo tenkinti kauniečio ieškinį tik iš dalies: teismas įpareigojo, kad A.Vaivada per 10 dienų grąžintų parduotuvei batus su pirkimo čekiu, o parduotuvė grąžintų jam 300 litų, kuriuos jis ir sumokėjo.

Likusi ieškinio dalis buvo atmesta. Jokios turtinės ir neturtinės žalos teismas nepriteisė.

Be to, teisėja R.Agrba įžvelgė, kad ieškovas mėgino piktnaudžiauti procesu ir nubaudė jį 100 litų bauda. Suprask, mėgino pasipelnyti. Teismo motyvas: „Ieškovo, ginančio savo teisę, veiksmai prieštarauja sąžiningo verslo ir sąžiningos dalykinės praktikos principams.“

Ir tai dar ne viskas. „Aš teisme buvau be advokato, o parduotuvei atstovavo jų samdyti gynėjai. Teismas priteisė man apmokėti parduotuvės advokatų darbą“, – rankomis skėstelėjo A.Vaivada.

Paskutinioji teismo nuosprendžio dalis – iš A.Vaivados priteistas 100 litų žyminis mokestis valstybei.

„Negalėjau sutikti, nes nesijaučiau kaltas“, – paaiškino A.Vaivada.

Pasijuto mulkinamas

„Už tai, kad atgaučiau 300 litų, kuriuos sumokėjau už nekokybiškus batus, turiu sumokėti 700 litų“, – Kauno apylinkės teisėjos R.Agrbos sprendimą apibendrino A.Vaivada.

Vyras piktinosi ir tuo, kad teismas nutarė, jog jis esą nepasinaudojo daiktų grąžinimo taisyklėmis ir reikalauja atlyginti žalą.

„Man parduotuvėje aiškiai pasakė, kad negrąžins pinigų. O Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos išvados, kad batai neatitiko kokybės reikalavimų, buvo gautos jau po to, kai kreipiausi į teismą“, – savo pozicijos laikėsi A.Vaivada.

Kaunietis neslėpė apmaudo ir dėl to, kad teismui moraline žala nepasirodė pardavėjų nepagarbus elgesys, tai, kad ieškovas kelis kartus iš parduotuvės buvo išsiųstas su menkaverčiais pasiūlymais.

Atleistas iš darbo

Vyras pripažįsta, kad neišsaugoti medikamentų žaizdai gydyti pirkimo čekiai – tai jo apsileidimas, tačiau gydytojų pažyma apie žaizdą ant kojos egzistuoja.

Prie nemalonumų dėl batų prisidėjo dar vienas: pernai geriausiu vadybininku darbovietėje pripažintas A.Vaivada šiemet buvo atleistas kaip prasčiausias.

„Dėl to teismo proceso mano darbo rodikliai buvo gerokai prastesni“, – neabejoja A.Vaivada. Teismui tai nepasirodė moralinė žala.

Aukštesnė pakopa

A.Vaivada nenuleido rankų ir apylinkės teismo sprendimą apskundė Kauno miesto apygardos teismui. Apeliaciniame skunde kaunietis akcentavo, kad viena jo skundo dalis buvo patenkinta, taip tarsi pripažįstant, kad jis teisus, nes prekė iš tiesų buvo nekokybiška.

A.Vaivada prašė teismo panaikinti jam priteistus sumokėti iš viso 700 litų. „Kadangi pagrindinis mano ieškinys patenkintas, iš manęs neturėjo būti reikalaujama priteisti atsakovui už jo advokatų paslaugas. Juolab nepagrįsta išeitų ir tai, kad aš neva piktnaudžiavau“, – savo išaiškinimą aukštesnės instancijos teismui grindė A.Vaivada.

Neabejodamas savo, kaip nukentėjusio vartotojo statusu, A.Vaivada Kauno apygardos teismo ir vėl prašė tenkinti jo ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Davė ir atėmė

Kauno apygardos teismas pagailėjo A.Vaivados. Civilinių bylų skyriaus teisėjas Leonas Jachimavičius pareiškė: „Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.“ Jis pripažįsta, kad teisėja R.Agrba nepagrįstai skyrė ieškovui 100 litų baudą už piktnaudžiavimą.

Apygardos teismo teisėjo nuomone, A.Vaivada galėjo manyti, kad dėl nekokybiškų batų patyrė turtinę ir neturtinę žalą, todėl jis pagrįstai kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo.

Tačiau rezoliucinėje nutarties dalyje teisėjas L.Jachimavičius pakeitė Kauno apylinkės teismo rezoliucinę dalį taip, kad A.Vaivada pasijuto nokautuotas.

Kauniečiui skirta atlyginti 1 100 litų bylinėjimosi išlaidų ir sumokėti 100 litų žyminio mokesčio valstybės naudai.

Smūgis pabaigai

„Po Apygardos teismo nagrinėjimo, nors esu pripažintas teisiu, bylinėjimosi išlaidos išaugo 400 litų, o man ir vėl – jokio žalos atlyginimo“, – padidėjusia suma stebėjosi A.Vaivada.

Jo advokatas patarė nenuleisti rankų ir toliau ginti savo teises, tačiau kaunietis nusprendė nebetęsti kovos. Jis sumokėjo 1 100 litų už jam nekokybiškus batus pardavusios bendrovės gynėjo darbą.

Tos pačios dienos vakarą savo pašto dėžutėje A.Vaivada rado pranešimą, kad jam yra paliktas registruotas laiškas.

Registruotu laišku į jį kreipėsi antstolė Jurgita Žilinskaitė. Ji paragino A.Vaivadą sumokėti teismo priteistus 1 100 litų, o savo surašytą priminimo paslaugą įvertino 132,80 lito.

Reikalavimus pareiškė antstolė

„Antstolė išaiškino, kad visai nesvarbu, jog aš jau sumokėjau. Ji parašė raginimą ir todėl, matote, aš turiu sumokėti beveik 133 litus už šį jos surašymą“, – kategorišką antstolės poziciją persakė A.Vaivada.

Kaunietis, bandęs ginti savo teises, liko be batų, be darbo ir su pasėtu nepasitikėjimu. Vyras vis dar tikisi rasti tiesą. Jis apskundė antstolės jam atsiųstą raginimą.

Antstolės J.Žilinskaitės kontoroje „Kauno dienai“ buvo patvirtinta, kad A.Vaivados skundas gautas. Galutinį žodį ir vėl tars teismas.

Komentarai

Vitas Jonas Ūsas

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos viešųjų ryšių vyriausiasis specialistas

Praėjusiais metais tarnyba nagrinėjo 12 tūkst. vartotojų skundų dėl įvairių pažeidimų. Beveik pusė vartotojų kreipiasi dėl nekokybiškų prekių ir paslaugų. Pagrįstų skundų būna per 80 proc.

Apginti vartotoją yra tarnybos kompetencija. Dedame visas pastangas, kad vartotojas būtų apgintas. Kartais tenka kreiptis į teismą. Mes teismams teikiame savo išvadas. Esame suinteresuoti, kad pažeistos vartotojo teisės būtų apgintos.

Dažnai ginčai sprendžiami šalims geranoriškai susitarus. Kitais atvejais vyksta neteisminis ginčo nagrinėjimas, kuriuo tarnyba priima sprendimą tenkinti vartotojo skundą, tenkinti iš dalies arba atmesti. Tačiau mūsų tarnybos nutarimai nėra privalomi. Jeigu mūsų nutarimo nevykdo, tai ir išeina, kad tolesnis kelias spręsti ginčą – teisme.

Valstybinės vartotojų teisės apsaugos tarnybos iniciatyva skelbiamos įmonės, kurios nevykdo savo pareigų. Tai drausmina vartotojų teises pažeidusias bendroves.

Dora Petkauskaitė

Lietuvos antstolių rūmų atstovė spaudai

Antstoliai vadovaujasi įstatymo jiems suteiktomis teisėmis. Principas yra toks: jeigu žmogus sumokėjo baudą viena ar dviem dienomis pavėluotai, jam tai atrodo labai nedaug. Tačiau kaip pas antstolį atsiranda tas dokumentas dėl skolos išieškojimo, kurį atsiunčia tas, kuris ieško skolos? Jeigu tas žmogus tiki, kad nepavėlavo sumokėti skolos, tai reikia ieškoti, kurioje vietoje ir kas neuždėjo varnelės, kad viskas gerai, ir išsiaiškinti, kas turės apmokėti susidariusias antstolio darbo sąnaudas. Tokiu atveju žmogui tenka įrodinėti, kad jis savo prievolę įvykdė laiku.

Algimantas Antanas Palijanskas

Advokatas

Bendra praktika yra tokia: jeigu tenkinamas skundas, priešingos šalies atstovui nepriteisiama kitai pusei apmokėti teismo išlaidas. Jeigu ieškinys netenkinamas arba tenkinamas tik iš dalies, priteisiama proporcingai.

Nenorėčiau kritikuoti Kauno apygardos teismo teisėjo nuomonės. Tačiau šiuo A.Vaivados atveju priimtas alternatyvus sprendimas. Iki šiol būdavo, kad jeigu keičiamas Apylinkės teismo sprendimas, ieškovas neturi mokėti priešingos pusės proporcingai apskaičiuotų teismo išlaidų. Teismas leidžia suprasti, kad sutinka su ieškovo skundu, ir naikina tą dalį, kuria jis esą piktnaudžiaudamas kreipėsi į teismą, tačiau palieka apmokėti priešingos šalies atstovo teismo išlaidas. Šioje byloje išėjo toks suveltas reikalas.

Bendrovės „Amarivus“, valdančios parduotuvę „Alikante", regiono vadovė Vilma Medalinskienė

Kreiptis į teismą nusprendėme ne mes, o pirkėjas. Mūsų nuomone, nebuvo būtinybės keisti batus, nes nebuvo jokio defekto. Pirkėjas neklausė mūsų, kaip mes reaguosime į šį skundą, jis pats ėmėsi veiksmų. Žmogus nusprendė iš karto eiti į teismą, nepanoro iš pradžių kreiptis į inspekciją dėl batų kokybės.