Pasipylus vilniečių skundams, kad naktį tenka stovėti degant raudonam šviesoforo signalui, nors sankryža tuščia, savivaldybėje nuspręsta pakoreguoti eismo reguliavimo sistemą.

Liepą sostinėje bent 40-yje sankryžų nuo 1 iki 5 val. nakties šviesoforai bus perjungti į mirksintį režimą.

Vėlyvas vakaras. Reguliuojamoje sankryžoje visomis kryptimis dega raudonas šviesoforo signalas. Iš vienos pusės atvažiuoja automobilis. Jam artėjant užsidega geltona, privažiavus prie sankryžos – žalia. Automobiliui įriedėjus į sankryžą jau įsižiebia geltona, o netrukus ją vėl keičia raudona. Tai pavyzdys iš Helsinkio. Jį dienraščiui kaip priešpriešą Vilniuje diegiamai moderniai šviesoforų sistemai pateikė skaitytojas Rimantas Kazarinas.

Vilniečių priekaištai dėl toli gražu netobulos šviesoforų sistemos Vilniuje pasiekė ne tik "Vilniaus dieną", bet ir miesto savivaldybę.

Atsižvelgus į vairuotojų skundus, Vilniaus savivaldybėje įvyko pasitarimas. Nuspręsta peržiūrėti sistemą, todėl dalis šviesoforų nuo 1 iki 5 val. nakties bus perjungti į mirksintį režimą. Kol kas konkrečiai nenutarta, kuriose sankryžose šviesoforų darbas bus apribotas. Manoma, kad tai bus padaryta beveik 40-yje sostinės sankryžų. Pokyčiai numatomi įgyvendinti ne anksčiau nei liepą.

"Tačiau tikrai liks visą parą reguliuojamų sankryžų. Yra daug sankryžų, kur eismo pralaidumo požiūriu automobilių srautas naktį smarkiai sumažėja, tačiau vis tiek lieka gana intensyvus. Šviesoforai padeda užtikrinti saugumą", – sakė savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus Eismo valdymo poskyrio vyriausiasis specialistas Eduardas Garbovskis.

Planuojama, kad liepos gale Vilniuje pradės visu pajėgumu veikti ir visi žalieji eismo koridoriai.

"Helsinkio praktiką galėtume pritaikyti ir mūsų sistemoje, bet pasirinkome žaliųjų koridorių principą. Reikia daug įdirbio, sistema turi veikti nepriekaištingai, kad sekant Helsinkio pavyzdžiu būtų užtikrintas eismo saugumas – nes pasitaiko visokių atvejų", – aiškino E.Garbovskis.