Pereiti į pagrindinį turinį

Papasakojo, kokių daiktų randa užsikimšus vamzdynams: tai – ne tik maistas

2024-06-25 11:19
DMN inf.

Žmonės įvairiomis atliekomis atsikrato nuleisdami jas į unitazą. Deja, šiukšlės netirpsta. „Vilniaus vandenys“ išvalo beveik 30 proc. Lietuvos nuotekų ir pastebi, kad žmonės nesiliauja pylę į kanalizaciją to, kas papuola. Tai – ne tik maistas, bet ir plaktukai, telefonai, striukės ar net kilimai. Besikaupiančios šiukšlės užkemša vamzdynus, o nuo avarijų kenčia patys teršėjai, praneša LNK.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Vilniaus vandenų“ darbuotojui įprasta diena, kai valoma nuotekų sistema. Specialia technika iš vamzdynų išstumiamos įvairios atliekos. Jeigu tai nebūtų daroma profilaktiškai, tai didelė tikimybė, kad vonioje viskas iškiltų į paviršių.

„Žmonės skambina ir sako: „Užsikišo kanalizacija, viskas kyla, ateikite išvalyti“. Randame agurkų“, – kalbėjo pašnekovas.

Randami agurkai tik ledkalnio viršūnė.

„Buvome radę mobiliųjų telefonų, senų pakabinamų spynų, įrankių, plaktuką. Buvome radę netgi striukę“, – sakė „Civinity“ regiono vadovas Deividas Karalius.

Buvome radę netgi striukę.

„Vilniaus vandenų“ valymo įrenginiuose mechaniniu būdu iš nuotekų išvaloma iki 80 tonų atliekų. Sauskelnės, higieniniai įklotai, ausų krapštukai – per metus sudaro beveik 900 tonų. Kasmet skaičius didėja.

„Naujų klientų pas mus pastoviai daugėja. Natūraliai daugėja ir atliekų. Esminio pokyčio nepajutome. Kaip renkame atliekas, kurių negalima mesti, taip ir renkame“, – pasakojo „Vilniaus vandenų“ gamybos tarnybos vadovas Viktoras Matonis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kalbinti vilniečiai sakė, kad stengiasi į kanalizaciją nemesti to, ko nereikia.

„Tualetas skirtas tam, kam skirtas. Tam ir naudoju“, – kalbėjo vilnietė.

„Visas miestas gyvena bendrai, kur bendri nuotekų tinklai. Jeigu užkišami nuotekų tinklai įvairiomis šiukšlėmis, tai ir atostogas žmonėms sugadina“, – sakė vilnietis.

„Ne tam yra skirta komunalinių atliekų sistema, kad į ją piltų įvairias atliekas ir po to sukeltų įvairias problemas. Tiek kaimynams, tiek sau, tiek tarnyboms“, – teigė kitas pašnekovas.

„Žmonės šviečiami šitais klausimais ir jau ekologija suprantama gerokai plačiau nei, kad buvo anksčiau“, – kalbėjo vilnietė.

„Nuploviau žuvį su pelekais ir ten, kur ploviau, buvo sietelis, bet ne viską sugaudė ir kaimynui iš apačios užtvino“, – dalijosi patirtimi pašnekovas.

Užsikimšę vamzdynai – ne vieno miesto problema. Avarinės situacijos kyla susidarius didžiuliam kiekiui atliekų, kai vanduo negali pratekėti. Senesnių vamzdynų sistemos ilgainiui trūnija ar net suskyla.

„Namuose, kurie statyti prieš 60–70 metų, juose senos inžinierinės sistemos, nuotekų vamzdynai, kai kuriose vietose jie jau nesandarūs“, – informavo Vilniaus savivaldybės laikinasis Energetikos skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas.

Senesnės statybos namuose vamzdžių skersmuo yra mažesnis. Per ilgalaikę eksploataciją vamzdynai užsineša.

„Į tualeto klozetą galima nuleisti tualetinį popierių, kuris tam skirtas. Visa kita turi keliauti į atliekų surinkimo indus. Jeigu turime aliejų ir kitus riebalus, tai reikėtų pilti į stiklainius“, – tikslino V. Matonis.

„Vilniaus vandenų“ apklausa parodė, kad beveik 41 proc. apklaustųjų į nuotekas nemeta jokių atliekų, tačiau 46 proc. išpila kepimo aliejų ir kitus riebalus.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų