- Aida Valinskienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskelbti skaičiai, kiek savivaldybės nepanaudojo jiems iš valstybės biudžeto socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms skirtų lėšų, leidžia įtarti, kad Vilniuje sumažėjo vargo prislėgtųjų, kuriems reikalinga valstybės parama, nes dalis lėšų liko nepanaudota.
Pinigų nepanaudoja
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo tinklalapyje paskelbė žemėlapį, kuriame atsispindi savivaldybėse 2018 m. piniginei socialinei paramai skirtų ir nepanaudotų lėšų procentinė dalis.
Ministerijos duomenimis, praėjusiais metais socialinėms pašalpoms, būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms nepasiturintiems gyventojams buvo skirta 223,3 mln. eurų. Tačiau 117,5 mln. eurų arba 52,6 proc. buvo nepanaudota, todėl galėjo būti perskirstoma kitoms socialinės apsaugos sritims.
Pagal ministerijos skaičiavimus, Vilniuje liko nepanaudota 58, Kaune – 47, Klaipėdoje – 61, Alytuje – 68, Panevėžyje – 59, Šiauliuose – net 72 proc. lėšų, kurios iš valstybės biudžeto šiems miestams buvo skirtos socialinėms reikmėms.
Savivaldybės nuotr.
Anot socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo socialinių pašalpų ir kompensacijų likusius pinigus savivaldybės turi teisę išleisti kitoms įstatyme numatytoms socialinėms reikmėms, o tokių – net 12 kategorijų.
Kitaip sakant, tuos nepanaudotus 117,5 mln. eurų buvo galima skirti socialinę riziką patiriančių žmonių reabilitacijai ir integracijai, pagalbai vaikams, neįgaliesiems bei senyviems žmonėms, vienkartinėms, tikslinėms, sąlyginėms ar periodinėms pašalpoms, kurias savivaldybės skiria savo nuožiūra smurto, savižudybių, priklausomybių bei prekybos žmonėmis prevencijai, taip pat neįgaliųjų integracijai, bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, užimtumui didinti, socialiniams būstams, socialinėms paslaugoms, socialinių darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ar atlyginimams didinti tiek socialiniams darbuotojams, tiek socialinių išmokų specialistams.
Pasirodo, negalima labai tiksliai suplanuoti lėšų poreikio paramai teikti.
Nepanaudotus pinigus Lietuvos savivaldybės pranešė daugiausia perskirsčiusios įvairioms socialinėms paslaugoms, šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems bei senyviems žmonėms, taip pat socialinių darbuotojų darbo sąlygoms gerinti, darbo užmokesčiams kelti, kitiems tikslams. Tačiau net ir po to niekur nepanaudota liko 11,9 mln. eurų.
Išlaidų daugėja
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbė, kad Vilniaus miesto savivaldybė taip ir nepanaudojo maždaug 2,106 mln. eurų (15,4 proc.) piniginės socialinės paramos lėšų. Sostinės savivaldybė pateikia mažesnius skaičius, tačiau pripažįsta, kad dalis šių lėšų liko nepanaudota.
Kaip "Vilniaus dieną" informavo Vilniaus savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento atstovai, Vilniaus miesto savivaldybė 2018 m. socialinei pašalpai, būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms, kreditui, paimtam daugiabučiam namui atnaujinti ir palūkanoms apmokėti už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, išleido 25,3 proc. daugiau lėšų nei 2017 m. Išlaidos padidėjo nuo 8,02 mln. eurų iki 10,05 mln. eurų.
2018 m. socialinę pašalpą gavo 11,6 tūkst. asmenų. Palyginti su 2017 m., socialinę pašalpą gavusių asmenų skaičius sumažėjo 6,4 proc. (nuo 12,4 tūkst. iki 11,6 tūkst. asmenų), tačiau išlaidos socialinei pašalpai mokėti padidėjo 17,4 proc. (nuo 5,44 mln. eurų iki 6,38 mln. eurų) dėl vidutinio socialinės pašalpos dydžio per mėnesį vienam gyventojui padidėjimo.
Kompensacijas 2018 m. gavo 22,6 tūkst. asmenų. Palyginti su 2017 m., kompensacijas gavusių asmenų skaičius padidėjo 2,6 proc. (nuo 22,1 tūkst. iki 22,6 tūkst. asmenų), išlaidos kompensacijoms teikti – 59,2 proc. (nuo 1648,7 tūkst. eurų iki 2624,3 tūkst. eurų).
Socialinių pašalpų ir kompensacijų gavėjų skaičiaus pokyčius lėmė teisės aktų pakeitimai, nustatantys gyventojų pajamų dydį, kuriuo remiantis skiriama parama, pratęstas pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šildymui ir karštam vandeniui taikymas, pakeistos piniginės paramos teikimo sąlygos, buvusios klimato sąlygos (teigiama oro temperatūra šildymo sezono metu), duomenų, siekiant nustatyti asmenų teisę į socialinę pašalpą ir kompensacijas, patikros priemonių taikymas.
Sunku apskaičiuoti
Vilniaus miesto savivaldybėje 2018 m. liko neperskirstytų ir nepanaudotų 8 proc. Vilniaus miesto savivaldybei skirtų piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams skaičiuoti ir mokėti lėšų. Šias lėšas savivaldybė teigia skyrusi tam tikroms socialinės apsaugos sritims, numatytoms Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme.
Papildomos lėšos skirtos šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms plėtoti, finansinei paramai, skirtai skurdui bei socialinei atskirčiai mažinti, taip pat smurto, savižudybių, priklausomybių, prekybos žmonėmis prevencijai. Dalis nepanaudotų lėšų skirta bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdomoms socialinėms programoms įgyvendinti, socialinių paslaugų priemonėms finansuoti, jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti, socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir darbo užmokesčiui didinti.
Net ir perskirsčius likusias lėšas, ne visos lėšos buvo panaudotos, nes, Vilniaus savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento atstovų teigimu, negalima visiškai numatyti ir labai tiksliai suplanuoti piniginių lėšų poreikio piniginės paramos tenkinimui – tai lemia tiek objektyvios, tiek subjektyvios priežastys. Pavyzdžiui, darbo rinkos poslinkiai (dalis piniginės socialinės paramos potencialių gavėjų pasinaudojo darbo rinkos pasiūla įsidarbinant), taip pat besitęsiančios emigracijos įtaka bei klimatinės sąlygos, t. y. šildymo sezono metu reikėjo mažesnių piniginių lėšų sąnaudų išlaidoms kompensacijoms už būsto šildymą padengti. Pernai paramą gavo beveik visi, kurie dėl jos kreipėsi, išskyrus atvejus, kai besikreipiantieji neatitiko nei bendrųjų teisės aktų reikalavimų, nei išimtinių.
Pernai socialinei paramai skirtos ir nepanaudotos lėšos, vadovaujantis teisės aktais, kaip ir kitos nepanaudotos savivaldybės biudžeto lėšos, šiais metais naudojamos savivaldybės trumpalaikiams įsipareigojimams, buvusiems 2018 m. gruodžio 31 d., padengti.
Nepaskirstytos paramos lėšos (mln. eurų)
Kauno m. 4,348 (52,5 proc.)
Panevėžio m. 2,024 (37,5 proc.)
Alytaus r. 0,533 (31,9 proc.)
Kelmės r. 0,623 (29,4 proc.)
Alytaus m. 1,115 (28,7 proc.)
Šalčininkų r. 0,436 (20,4 proc.)
Panevėžio r. 0,323 (15,5 proc.)
Vilniaus m. 2,106 (15,4 proc.)
Joniškio r. 0,132 (10,9 proc.)
Zarasų r. 0,1 (10,8 proc.)
Vilkaviškio r. 0,119 (6 proc.)
Kaišiadorių r. 0,041 (2,9 proc.)
Utenos rajonas – 25,2 tūkst. Eur (1,8 proc.)
Vilniaus rajonas – 37,8 tūkst. Eur (0,9 proc.)
Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rusų dramos teatro rekonstrukciją planuojama pradėti kitąmet1
Kelerius metus stringanti Rusų dramos teatro Vilniuje rekonstrukcija turėtų prasidėti kitąmet, teigia teatro atstovai. ...
-
Šauliai per patruliavimą nuo ledo prašė nulipti žvejus, šeimas, paauglius, vaikus3
Lietuvos šaulių sąjungos nariai Vilniuje patruliavo ir neleido apie pavojų užmiršusiems žmonėms vaikščioti nesaugiu Neries upės ledu. Apie tai praneša Lietuvos šaulių sąjunga savo feisbuko paskyroje. ...
-
Vilniuje plečiamos periodinio testavimo nuo COVID-19 grupės
Sveikatos apsaugos ministerijai praplėtus profilaktinio periodinio testavimo grupes, jau nuo šeštadienio Vilniuje daugiau visuomenės grupių galės išsiaiškinti, ar yra persirgusios koronavirusu ir ar šiuo metu nėra viruso...
-
Vilniuje bus paminėtos B. Nemcovo nužudymo metinės11
Šeštadienį Vilniuje, Boriso Nemcovo skvere Latvių gatvėje, rengiamas Maskvoje prieš šešerius metus nužudyto Rusijos opozicionieriaus pagerbimas. ...
-
COVID-19 ligos testavimas kaupinio principu: kokie pirmieji rezultatai?
Prieš grįžtant į bendrojo ugdymo įstaigas, praeitą savaitę, vasario 18–21 dienomis kaupinio principu buvo tiriami mokytojai ir mokiniai bei jų šeimų ūkiai. Taip pat dėl COVID-19 ligos nustatymo vasario 15–25 dienomis buvo ti...
-
Prokuroras kreipėsi į teismą dėl pastato sostinės Pilies gatvėje1
Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, įvertinęs žiniasklaidoje pateiktą informaciją apie galimai neteisėtas statybas Pilies g. 10, Vilniuje, atliko tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo. ...
-
Vilniečių iniciatyva: miesto centre kuriamas eksperimentinis skvero apželdinimo projektas2
Lietuviškų augalų įvairovę reprezentuojantys želdynai ir lankytojams patogi infrastruktūra – tokios permainos planuojamos sostinės Jono Jablonskio skvere, kurį atgaivinti ėmėsi grupė kraštovaizdžio dizainerių, biologų ir želd...
-
Ekspertas apie naująją želdinių įstatymo redakciją: ji neteikia daug optimizmo
Vertindamas naujojo želdynų įstatymo redakciją, Želdynų ir želdinių apsaugos priežiūros komisijos pirmininkas pažymi, kad kai kurios įstatymo formuluotės galėtų atverti kelią žaliųjų erdvių mieste naikinimui. ...
-
„Avia Solutions Group“ jos investicijų blokavimą Vilniuje vadina „raganų medžiokle“
Aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ sako nusivylusi vyriausybinės komisijos sprendimu blokuoti jos investicijas Vilniaus oro uoste dėl galimos grėsmės nacionaliniam saugumui ir vadina tai „raganų medžiokle“. ...
-
Po baisios avarijos jaunas vyras beveik nieko nebemato: artimųjų viltis – užsienio medikai15
Praėjusių metų birželio 26-osios vakarą motociklą vairavęs Artūras pateko į tragišką avariją. Po nelaimės pabudęs iš komos jaunas vyras taip ir neišvydo dienos šviesos. Viltis, kad jis vėl galėtų regėti, rusena užs...