Parama skurstantiems: pasirodo, pinigų varguoliams dar ir lieka

Pinigų nepanaudoja

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo tinklalapyje paskelbė žemėlapį, kuriame atsispindi savivaldybėse 2018 m. piniginei socialinei paramai skirtų ir nepanaudotų lėšų procentinė dalis.

Ministerijos duomenimis, praėjusiais metais socialinėms pašalpoms, būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms nepasiturintiems gyventojams buvo skirta 223,3 mln. eurų. Tačiau 117,5 mln. eurų arba 52,6 proc. buvo nepanaudota, todėl galėjo būti perskirstoma kitoms socialinės apsaugos sritims.

Pagal ministerijos skaičiavimus, Vilniuje liko nepanaudota 58, Kaune – 47, Klaipėdoje – 61, Alytuje – 68, Panevėžyje – 59, Šiauliuose – net 72 proc. lėšų, kurios iš valstybės biudžeto šiems miestams buvo skirtos socialinėms reikmėms.

Savivaldybės nuotr.

Anot socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo socialinių pašalpų ir kompensacijų likusius pinigus savivaldybės turi teisę išleisti kitoms įstatyme numatytoms socialinėms reikmėms, o tokių – net 12 kategorijų.

Kitaip sakant, tuos nepanaudotus 117,5 mln. eurų buvo galima skirti socialinę riziką patiriančių žmonių reabilitacijai ir integracijai, pagalbai vaikams, neįgaliesiems bei senyviems žmonėms, vienkartinėms, tikslinėms, sąlyginėms ar periodinėms pašalpoms, kurias savivaldybės skiria savo nuožiūra smurto, savižudybių, priklausomybių bei prekybos žmonėmis prevencijai, taip pat neįgaliųjų integracijai, bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, užimtumui didinti, socialiniams būstams, socialinėms paslaugoms, socialinių darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ar atlyginimams didinti tiek socialiniams darbuotojams, tiek socialinių išmokų specialistams.

Pasirodo, negalima labai tiksliai suplanuoti lėšų poreikio paramai teikti.

Nepanaudotus pinigus Lietuvos savivaldybės pranešė daugiausia perskirsčiusios įvairioms socialinėms paslaugoms, šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems bei senyviems žmonėms, taip pat socialinių darbuotojų darbo sąlygoms gerinti, darbo užmokesčiams kelti, kitiems tikslams. Tačiau net ir po to niekur nepanaudota liko 11,9 mln. eurų.

Išlaidų daugėja

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbė, kad Vilniaus miesto savivaldybė taip ir nepanaudojo maždaug 2,106 mln. eurų (15,4 proc.) piniginės socialinės paramos lėšų. Sostinės savivaldybė pateikia mažesnius skaičius, tačiau pripažįsta, kad dalis šių lėšų liko nepanaudota.

Kaip "Vilniaus dieną" informavo Vilniaus savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento atstovai, Vilniaus miesto savivaldybė 2018 m. socialinei pašalpai, būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms, kreditui, paimtam daugiabučiam namui atnaujinti ir palūkanoms apmokėti už asmenis, turinčius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, išleido 25,3 proc. daugiau lėšų nei 2017 m. Išlaidos padidėjo nuo 8,02 mln. eurų iki 10,05 mln. eurų.

2018 m. socialinę pašalpą gavo 11,6 tūkst. asmenų. Palyginti su 2017 m., socialinę pašalpą gavusių asmenų skaičius sumažėjo 6,4 proc. (nuo 12,4 tūkst. iki 11,6 tūkst. asmenų), tačiau išlaidos socialinei pašalpai mokėti padidėjo 17,4 proc. (nuo 5,44 mln. eurų iki 6,38 mln. eurų) dėl vidutinio socialinės pašalpos dydžio per mėnesį vienam gyventojui padidėjimo.

Kompensacijas 2018 m. gavo 22,6 tūkst. asmenų. Palyginti su 2017 m., kompensacijas gavusių asmenų skaičius padidėjo 2,6 proc. (nuo 22,1 tūkst. iki 22,6 tūkst. asmenų), išlaidos kompensacijoms teikti – 59,2 proc. (nuo 1648,7 tūkst. eurų iki 2624,3 tūkst. eurų).

Socialinių pašalpų ir kompensacijų gavėjų skaičiaus pokyčius lėmė teisės aktų pakeitimai, nustatantys gyventojų pajamų dydį, kuriuo remiantis skiriama parama, pratęstas pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šildymui ir karštam vandeniui taikymas, pakeistos piniginės paramos teikimo sąlygos, buvusios klimato sąlygos (teigiama oro temperatūra šildymo sezono metu), duomenų, siekiant nustatyti asmenų teisę į socialinę pašalpą ir kompensacijas, patikros priemonių taikymas.

Sunku apskaičiuoti

Vilniaus miesto savivaldybėje 2018 m. liko neperskirstytų ir nepanaudotų 8 proc. Vilniaus miesto savivaldybei skirtų piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams skaičiuoti ir mokėti lėšų. Šias lėšas savivaldybė teigia skyrusi tam tikroms socialinės apsaugos sritims, numatytoms Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme.

Papildomos lėšos skirtos šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms plėtoti, finansinei paramai, skirtai skurdui bei socialinei atskirčiai mažinti, taip pat smurto, savižudybių, priklausomybių, prekybos žmonėmis prevencijai. Dalis nepanaudotų lėšų skirta bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdomoms socialinėms programoms įgyvendinti, socialinių paslaugų priemonėms finansuoti, jų infrastruktūrai modernizuoti ir plėtoti, socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir darbo užmokesčiui didinti.

Net ir perskirsčius likusias lėšas, ne visos lėšos buvo panaudotos, nes, Vilniaus savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento atstovų teigimu, negalima visiškai numatyti ir labai tiksliai suplanuoti piniginių lėšų poreikio piniginės paramos tenkinimui – tai lemia tiek objektyvios, tiek subjektyvios priežastys. Pavyzdžiui, darbo rinkos poslinkiai (dalis piniginės socialinės paramos potencialių gavėjų pasinaudojo darbo rinkos pasiūla įsidarbinant), taip pat besitęsiančios emigracijos įtaka bei klimatinės sąlygos, t. y. šildymo sezono metu reikėjo mažesnių piniginių lėšų sąnaudų išlaidoms kompensacijoms už būsto šildymą padengti. Pernai paramą gavo beveik visi, kurie dėl jos kreipėsi, išskyrus atvejus, kai besikreipiantieji neatitiko nei bendrųjų teisės aktų reikalavimų, nei išimtinių.

Pernai socialinei paramai skirtos ir nepanaudotos lėšos, vadovaujantis teisės aktais, kaip ir kitos nepanaudotos savivaldybės biudžeto lėšos, šiais metais naudojamos savivaldybės trumpalaikiams įsipareigojimams, buvusiems 2018 m. gruodžio 31 d., padengti.

Nepaskirstytos paramos lėšos (mln. eurų)

Kauno m. 4,348 (52,5 proc.)

Panevėžio m. 2,024 (37,5 proc.)

Alytaus r. 0,533 (31,9 proc.)

Kelmės r. 0,623 (29,4 proc.)

Alytaus m. 1,115 (28,7 proc.)

Šalčininkų r. 0,436 (20,4 proc.)

Panevėžio r. 0,323 (15,5 proc.)

Vilniaus m. 2,106 (15,4 proc.)

Joniškio r. 0,132 (10,9 proc.)

Zarasų r. 0,1 (10,8 proc.)

Vilkaviškio r. 0,119 (6 proc.)

Kaišiadorių r. 0,041 (2,9 proc.)

Utenos rajonas – 25,2 tūkst. Eur (1,8 proc.)

Vilniaus rajonas – 37,8 tūkst. Eur (0,9 proc.)

Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija