Tiems, kas domisi Visatos paslaptimis, išskirtiniu vasario 4-6 dienomis vyksiančios parodos „Studijos 2016“ akcentu taps didžiausios pasaulyje branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos CERN unikali ekspozicija. Ši ekspozicija iš Šveicarijos į Lietuvą atkeliauja pirmą kartą.

Parodoje „Studijos 2016“ CERN ekspoziciją lankytojams pristatys keli šioje organizacijoje dirbantys lietuviai mokslininkai ir informacinių technologijų specialistai, tarp jų – VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkas Andrius Juodagalvis. „Mūsų  ekspozicija turėtų sudominti ne tik besiruošiančius studijuoti, bet visus, kurie domisi Visatos bei subatominio pasaulio paslaptimis, CERN veikla. Nors fizika ir technika yra dažniausiai pabrėžiamos sritys kalbant apie CERN, laboratorijoje atliekami tyrimai įkvepia ir rašytojus bei menininkus“, - teigia A. Juodagalvis.

Mokslininkas sako, kad jų ekspoziciją sudarys dvi dalys – tai plakatų paroda „CERN in images“, pristatanti Europos dalelių fizikos laboratoriją CERN ir jos sprendžiamus uždavinius bei interaktyvi instaliacija „Interactive LHC tunnel“, demonstruojanti Didžiojo hadronų greitintuvo (Large Hadron Collider, LHC) eksperimentų veikimą ir kartu pristatanti didžiausią pasaulyje mokslo eksperimentą fizikos srityje. Šioje ekspozicijos dalyje parodos lankytojai patys galės išbandyti protonų greitinimą ir didžiuliame ekrane matyti, kaip nuo protonams suteiktos energijos priklauso jų susidūrimo pasekmės, kurios fiksuojamos milžiniškais detektoriais. „Dar vienas interaktyvus vaizdavimas supažindins lankytojus su Higso lauko vaidmeniu mūsų Visatoje. Higso bozono atradimas ir studijos – tarp svarbiausių Didžiojo hadronų greitintuvo uždavinių, sėkmingai įgyvendintas 2012 metais. Tad kviečiame pamiklinti kojas, žaidžiant protonų futbolą“, – apie CERN ekspoziciją pasakoja mokslininkas Andrius Juodagalvis, kuris parodos STUDIJOS metu joje dalyvaus kaip CERN parodos savanoris.

A. Juodagalviui antrina jo kolega, taip pat CERN mokslininkas Aurelijus Rinkevičius, šiuo metu dirbantis Kornelijaus universitete (JAV) ir atvykstantis iš CERN į Lietuvą pristatyti šios ekspozicijos: „Paroda bus įdomi ne tik fizikams ir informatikams, bet visiems smalsuoliams, neskirstant pagal profesijas. Tai puiki vieta pamatyti ir suprasti, kad bauginančios gamtos paslaptys gali būti gana paprastos ir gerai suprantamos, išsiaiškinti klausimus, susijusius su žinių ir paslapčių riba. Pats mokslas, nors reikalaujantis daugelio metų pastangų, yra įdomus ir veikiantis“.

CERN ekspozicijos pristatymą Lietuvoje inicijavo Švietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Šveicarijoje, nuolatinis Lietuvos Respublikos atstovas prie Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje Rytis Paulauskas.

Pernai pavasarį CERN laboratorijoje viešėjusi švietimo ir mokslo viceministrė dr. Svetlana Kauzonienė sako, kad užsimezgęs bendradarbiavimas su šia organizacija labai svarbus visai Lietuvai populiarinant visuomenėje mokslo pasiekimus. „Šis bendradarbiavimas pasireikš įvairiomis formomis. Tai bus ne tik naujausių mokslo pasiekimų pristatymas parodose, bet ir Lietuvos fizikos bei informacinių technologijų mokytojų stažuotės CERN, šios organizacijos stovykla daugiau kaip šimtui Lietuvos universitetų studentų šį pavasarį, CERN dalyvavimas Lietuvoje kuriamo Mokslo centro veikloje“, - sako viceministrė ir priduria, kad Lietuva siekia tapti CERN nare jau 2017 metais.

Vieno pagrindinių Lietuvos bendradarbiavimo su CERN ir jos ekspozicijos parodoje „Studijos 2016“ iniciatorių, Lietuvos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Šveicarijoje, nuolatinio Lietuvos Respublikos atstovo prie Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje Ryčio Paulausko teigimu, CERN paroda jau yra apkeliavusi daugelį šalių: Belgiją, Ispaniją, Prancūziją, Graikiją, Austriją, Vokietiją, Lenkiją, Suomiją, Šveicariją ir kt. R. Paulauskas sako, kad labai svarbu, jog ji pasieks ir Lietuvą. „Norime naujausius mokslinius pasiekimus paprastai, įsimenančiai pateikti kuo didesnei Lietuvos gyventojų daliai. Visų pirma, Vilniuje, parodoje „Studijos“. Bet paroda „Studijos 2016“ bus ne vienintelė proga susipažinti su CERN ekspozicija. Mūsų vadinama Didžioji CERN paroda į Lietuvą atkeliaus ir kovo mėnesį. Keliais sunkvežimiais bus atgabentos kelios tonos įvairiausios įrangos, kuri padės pademonstruoti CERN mokslinius pasiekimus, supažindinti su jais šalies visuomenę, sudominti jaunąją kartą. CERN paroda vyks ir lapkričio mėnesį dar vienoje LITEXPO parodoje „Mokykla“, – teigia R. Paulauskas.

Keturioliktoji tarptautinė mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Studijos 2016“ vyks vasario 4-6 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Paroda, kaip ir kasmet, supažindins su studijų galimybėmis Lietuvoje ir užsienyje, su reikalingiausiomis profesijomis ir specialybėmis, su karjeros ir verslo perspektyvomis, su stažuotėmis ir savanoryste.

Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (pranc. Organisation européenne pour la recherche nucléaire, angl. European Organization for Nuclear Research), bendrai vadinama CERN – didžiausia pasaulyje dalelių fizikos laboratorija, esanti į šiaurės vakarus nuo Ženevos, išdėstyta Šveicarijos ir Prancūzijos teritorijose. Laboratorijos pagrindinė funkcija yra parūpinti dalelių greitintuvus ir kitą įrangą dalelių fizikos moksliniams tyrimams.

Pagrindinė CERN organizacijos teritorija yra prie Meyrin (Šveicarija) miestelio. Be administracinių ir kitų eksperimentams skirtų pastatų čia yra didelis kompiuterių centras, naudojamas eksperimentinių duomenų analizei bei kitiems tyrimams. Tai yra pirmoji grandis pasauliniame LHC kompiuterių gride.

CERN laboratorijoje nuolat dirba apie 2500 žmonių, o apie 12 tūkst. mokslininkų ir kitų tyrėjų kasmet atvyksta vykdydami įvairias užduotis. Organizacijoje dirba ir Lietuvos mokslininkai bei IT specialistai.