Lietuvos žemės ūkio universitete vakar prasidėjusioje žemės ūkio ir maisto pramonės parodoje „AgroBalt“ galima pamatyti, kuo mūsų šalį svajoja užkariauti užsienio gamintojai.

Estai negailėjo vaišių

Parodos paviljone įsikūrė 12 šalių žemės ūkio, maisto produktų perdirbimo įmonės. Savo gėrybes pristato Latvija, Rusija, Prancūzija, Moldova, Vokietija, Austrija, Airija, Lenkija, Ukraina, Gruzija.

Bene daugiausiai lankytojų prisiviliojo estai, dalydami ne lankstinukus, o glaistytus sūrelius ir pieno desertus. „Žinome, kad čia dar nėra šokoladu glaistytų sūrelių su natūraliais vaisiais, juos ir nusprendėme pasiūlyti jūsų pirkėjams“, - teigė į Lietuvos rinką žengiančios įmonės „Nantecom“ valdybos pirmininkas Tonu Rehemas. Pasak jo, įmonės produkcija jau tiekiama į dviejų prekybos tinklų parduotuves.

Parodoje šiemet - 430 dalyvių. Tikimasi, kad iki sekmadienio jų stendus aplankys apie 50 tūkstančių lankytojų.

„AgroBalt“ taip pat vieši devynių šalių delegacijos, keliolikos valstybių diplomatai. Laukiama garbės viešnios - Europos Sąjungos žemės ūkio ir kaimo plėtros komisarės Mariannos Fischer Boel.

Vakar buvo apdovanoti geriausius produktus pristatę parodos dalyviai. Aukso medaliai skirti bendrovėms „Vičiūnai ir partneriai“, „Tauragės maistas“, „Arvi kalakutai“, „Dobilas“, įmonėms „Radviliškio mašinų gamykla“, „Liūdynė“, kiaulių augintojui „Žiobiškio kompleksas“, žirgų veislynui „Vilniaus žirgynas“.

Domėjosi kaimo turizmu

Apgulties sulaukė Europos Komisijos stendas. Čia lankytojai kviesti atsakyti į kelis nesudėtingus klausimus, pavyzdžiui - iš ko gaminamas biokuras: iš ananasų, rožių, pakalnučių ar rapsų. Nepatingėję užpildyti anketų, gaudavo krepšelius su ES atributika, žemėlapių. Komisija ūkininkus taip pat informuoja apie ES bendrosios žemės ūkio politikos programą.

Kaimo turizmo asociacijos nariai per pirmą parodos pusdienį sulaukė apie 20 lankytojų, ketinančių pradėti arba plėtoti šį verslą. „Žmonės labiausiai domisi, kaip gauti ES paramą, - pastebėjo asociacijos prezidentė Regina Sirusienė. – Pradedantiems kaimo turizmo verslą rekomenduojame specialistų grupę. Joje esantys architektai, geologai, kitų sričių ekspertai teikia konsultacijas, padeda parengti verslo planą.“

Pasak R.Sirusienės, kaimo sodybų šalyje dar nėra tiek daug, kad jos tarpusavyje konkuruotų. „Ypač trūksta šeimų poilsiui skirtų sodybų, - sakė ji. – Sodybų šeimininkai, norėdami greičiau susigrąžinti investuotus pinigus, nuomoja poilsiavietes pobūviams, konferencijoms. Tačiau po penkerių metų, manau, bus ir ramiam poilsiui skirtų sodybų.“

Gausu veislinių gyvulių

Lankytojai ir užsieniečių delegacijos mielai fotografavosi prie gyvulių gardų su šalies ūkiuose veisiamais mėsiniais buliais, avimis, arkliais, triušiais, paukščiais. Aptvare žirgų eiklumą demonstravo žirgynų atstovai. Iš viso 17 tūkstančių kvadratinių metrų plote pristatoma daugiau nei 400 veislių gyvulių. Tai didžiausia iš visų Baltijos šalyse surengtų gyvulių ekspozicijų.

Daugelį žavėjo būrelis bėgiojančių ponių. „Juos noriai perka turtingi žmonės, kaimo turizmo verslininkai, - pasakojo Kauno rajono ūkininkas Jonas Gricius. – Man šių arkliukų auginimas nėra verslas, o tik hobis. Savo ūkyje laikau 19 ponių.“