Pašiurpino abejingumas: į stotelėje susmukusį vyrą praeiviai net nesureagavo

Praėjusį sekmadienį vilnietis atsidūrė situacijos epicentre, kai, sako jis, buvo galima aiškiai pamatyti žmonių abejingumą viešoje vietoje nepažįstamąjį ištikus nelaimei. Pašnekovas pasakojo, jog vienoje sostinės viešojo transporto stotelėje susmukus vyrui, praeiviai į jo nelaimę nereagavo – nestabtelėjo padėti ir nepasivargino net paskambinti greitosios pagalbos medikams. Todėl vilniečiui teko keisti kelionės planą ir kryptį tam, kad nepaliktų bėdos ištikto vyro vieno.

Šokiravo abejingumas

„Niūrų vėlyvą rytą ant žemės guli vyras. Veidu žemyn, pusiau šonu, ant šlapių šaligatvio plytelių. Rankos ir kojos perkreiptos. Negana to, jį ištikę traukuliai. Veiksmas vykta vos penki metrai nuo autobuso stotelės. Stotelėje – apie dešimt žmonių, kurie laukia autobuso. Jam atvykus, visi sulipa ir nuvažiuoja. Po kelių sekundžių atvažiuoja kitas autobusas, išlaipina keleivius ir nuvažiuoja… Ir tai nutiko Lietuvoje, sostinėje. Ir ne viduramžiais, o 2020 sausio 26-ąją! Prisipažinsiu, pamačius ką nors panašaus, kelias sekundes svarstai, kas tam bėdžiui nutiko ir viliesi, kad arčiau esantys žmonės sureaguos taip, kaip turi sureaguoti, ir tu išvengsi tos moralinės pareigos padėti į nelaimę patekusiam. Nes, na, jis – purvinas, gal kokios putos iš burnos, kraujas ar dar kas nors iš kur nors bėga. Gal net truputį gėda kažką daryti, kai aplink visi ramiai stovi, stebi arba visai nusisuka ar nueina. Čia labai tinka sentencija: „Blogai yra blogai, jei visi tai daro. Gerai yra gerai, jei nė vienas to nedaro“, – socialinio tinklo „Facebook“ asmeniniame profilyje rašė vilnietis Nerijus.

Iniciatyvos ėmėsi pats

Savo įraše jis pridūrė, kad neatmetama galimybė, jog tokio pobūdžio atvejį pamatę praeiviai dažnai bijo ar nežino, kaip elgtis. Tačiau, jei nežino, tai esą dar nereiškia, kad galima tyliai pasakyti: „Kas nors padės, ne mano reikalas, nežinau, ką čia daryti“.

Tai gali nutikti su kiekvienu iš mūsų: su mūsų artimaisiais, vaikais ar seneliais. Juk yra atvejų, kai kiekviena minutė yra gyvybės ir mirties klausimas!

„Važiavau Žirmūnų gatve, sustojęs prie šviesoforo pamačiau tai, apie ką jau parašiau pradžioje. Kadangi aš buvau antroje eismo juostoje, o stotelė kitoje gatvės pusėje, staigiai iššokti ir bėgti negalėjau. Tuo labiau, kai aplink buvo žmonių. Kelias sekundes žiūrėjau į autobuso vairuotoją, kuris stebėjo to vyruko performansą. Jo vieta buvo labai patogi, minkšta, sausa – vos už penkių metrų. Nesuklydau, vairuotojas tikriausiai sau taręs: „kas nors pasirūpins“, nuvažiavo. Ironiška, kad jis išsivežė visus tuo metu buvusius stotelėje, jei ir paliko, tai gal kokį vieną. Paėmęs telefoną surinkau numerį 112. Atsiliepė operatorė, greitai pasakiau: „Guli vyras, traukuliai, greičiausiai – epilepsija. Ką daryti?“ Pasakė paguldyti ant kairiojo šono, ką nors padėti po galva, prilaikyti. Per tą laiką spėjau praleisti automobilius, važiavusius iš priekio, ir pasukti į kairę. Išlipęs pamačiau, kad  taip pat padėti sustojo dar vienas automobilis“, –  pasakojimą tęsė žmonių abejingumą savo akimis stebėjęs vilnietis.

Seilių ir kraujo žymės

Pilietiškas vyras, priėjęs prie viešojo transporto stotelėje susmukusio nelaimėlio, teigė supratęs, kad pastarasis silpnai kvėpuoja, o ant plytelių buvo matyti iš burnos išbėgę seilės ir kraujas.

„Priėjo vyresnio amžiaus moteris, kuri matė, kai jis krisdamas susitrenkė galvą, bet ir ji buvo kitoje gatvės pusėje. Priėjo ir tie žmonės iš kito automobilio, nusiramino, kad mes jau padedame ir išvažiavo. Po kiek laiko vyras pradėjo šiek tiek judėti, bet dar nesiorientavo – bandė keltis, tačiau jam nelabai sekėsi. Tik dar po kelių minučių padėjom atsistoti – be pagalbos jis būtų vėl griuvęs, gal į važiuojamąją dalį. Nuvedėme į stotelę, pasodinome. Atvažiavus greitajai, perdavėme jį į jų geras rankas“, – įvykių seką dėstė Nerijus.

Gal būti per vėlu

Savo įraše jis užsiminė, jog aprašydamas sekmadienį sostinėje pamatytą situaciją nesiekia išpeikti visuomenės narių, tądien nuskubėjusių savais keliais ir nestabtelėjusių prie nelaimės ištikto žmogaus. Viso to tikslas esą kur kas kitoks.

„Tikiuosi, kad viena kita tokia paviešinta istorija pasieks kuo daugiau žmonių ir jie, patekę į tokią situaciją, nebus abejingi. Nes tai gali nutikti su kiekvienu iš mūsų: su mūsų artimaisiais, vaikais ar seneliais. Juk yra atvejų, kai kiekviena minutė yra gyvybės ir mirties klausimas! O nelaimėje paliktas žmogus gal bus pastebėtas tik po ilgo laiko, kai jau bus per vėlu...“, – pilietiškumo svarbą akcentavo Nerijus.

Ištiko epilepsijos priepuolis

Kaip portalo žurnalistams patvirtino Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties Dispečerinės tarnybos vadovas Igoris Lukaševas, pranešimas apie viešojo transporto „Rimties“ stotelėje, Žirmūnų gatvėje, susmukusį vyrą buvo gautas sausio 26 dieną prieš vidurdienį.

Medikai į įvykio vietą atvyko maždaug per septynias minutes. Pašnekovas atskleidė, kad 46 metų vyrą buvo ištikęs epilepsijos priepuolis. Kaip paaiškėjo, pacientui tai – ne pirmasis toks atvejis – dėl epilepsijos priepuolių, jo paties teigimu medikams, jis susmunka dažnai. Gydytojai vyrą išvežė į ligoninę.

Ragina palaukti medikų

Užsiminus apie vilniečio nupasakotą situaciją, kurioje išryškėjo praeivių abejingumas, ir paklausus, kaip vis dėlto derėtų elgtis kiekvienam iš mūsų, jei tapsime tokio įvykio dalyviais, I. Lukaševas pabrėžė, kad svarbiausia, pamačius viešoje vietoje ar kitur susmukusį žmogų, sustoti ir iškvietus greitosios medicinos pagalbos brigadą likti prie nelaimėlio, kol atvyks medikų brigada.

„Dažnai būna, kad pranešę greitosios medicinos stočiai žmonės pyksta, kai yra paprašomi palaukti, kol atvyks gydytojai. Tada neretai paklausiame: „Kodėl esate tokie pikti? Juk padedame žmogui kartu, sustokite“. Išgirstame: „Ką aš su juo darysiu?“. Prieikite ir pažiūrėkite, ar žmogus kvėpuoja. Atsako: „Aš jo neuostysiu“. Uostyti nereikia, reikia tiesiog palenkti savo galvą ir pažiūrėti, ar kilnojasi krūtinė. Jei krūtinė kilnojasi, vadinasi, viskas gerai – žmogus kvėpuoja. Jei nelaimės ištiktas žmogus guli ant nugaros, jei nesibaiminate, vertėtų paversti jį ant šono ir sulaukti medikų. Mes visada stengiamės atvykti kuo skubiau“, – kalbėjo I. Lukaševas.

Jei greitosios medicinos pagalba į viešą vietą iškviečiama tamsiu paros metu, I. Lukaševas pataria bent garsiai pasakyti žmogui, kad jis iškvietė jam medikus. Žinoma, visada derėtų elgtis atsargiai, nes esą dažnai būna ir tokių atvejų, kai nelaimėlis, tarkim, būna išgėręs ir pradeda priešintis bei gali panaudoti fizinę jėgą prieš pranešėją.

„Jei pagalbą kviečia vyras, paprašome, kad jis rastam asmeniui patapšnotų per petį. Dažnai pastarasis prabunda ir atsisėda. Tokiu atveju, taip pat galime išsaugoti žmogaus gyvybę, kad jis šaltuoju metų laiku nesušaltų arba karštą dieną neperkaistų“, – pasakojo Dispečerinės tarnybos atstovas.

Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties Dispečerinės tarnybos vadovas prasitarė ir apie tokius atvejus, kai į nelaimės vietą kviečiami medikai, o pranešėjas, pavyzdžiui, stebi įvykius iš balkono ir mato bėdos ištiktą, bet dar judantį žmogų, tačiau paprašytas nusileisti žemyn ir prieiti prie jo, atsisako.

Todėl kartais atvykusios brigados specialistams tenka reanimuoti asmenį, bet, deja, vėliau konstatuojama jo mirtis.

Būtina žinoti

Ką daryti tada, jei pastebima, kad viešoje vietoje pamatytas asmuo – be sąmonės? – pasiteiravome.

„Jei pranešėjas geranoriškai kalba su Dispečerinės tarnybos specialistais ir nori suteikti pagalbą, kaip jau minėjau, patariame jam palenkti savo galvą ir pažiūrėti, ar žmogaus krūtinė kilnojasi. Jei krūtinė nesikilnoja, paprašome atlikti reanimacinius veiksnius. Pavyzdžiui, reikėtų šiek tiek iškelti apatinį bėdos ištikto žmogaus žandikaulį tam, kad pamatytumėme, ar asmuo nėra užspringęs. Tada paprašome surasti apatinę krūtinkaulio dalį ir atlikti krūtinės paspaudimus tol, kol atvyks medikai“, – akcentavo I. Lukaševas.

Paklaustas apie pranešėjų baimes, pavyzdžiui, gaivinant žmogų netyčia, jei  dispečerio diktuojami veiksmai bus atlikti netinkamai, sulaužyti bėdos ištikto asmens šonkaulius, Dispečerinės tarnybos vadovas teigė, kad sulaužyti šonkauliai nėra priežastis, dėl kurios reikėtų nutraukti reanimavimą. 

„Praėjusį penktadienį buvo pranešta, kad užspringo vienerių metų vaikas. Dažnai tokiais atvejais pranešėjus apima panika, kad artimas žmogus miršta, bet tada mažylio tėtis nepasimetė situacijoje – viską vykdė taip, kaip jam sakė Dispečerinės tarnybos atstovai, ir nepraėjus nė minutei, vaikas buvo atgaivintas.

Pasak jo, per parą Vilniaus apskrities Dispečerinėje tarnyboje sulaukiama nuo 24 iki 38 iškvietimų, kai pranešama apie viešose vietose gulinčius žmones. Priežastys būna įvairios, tačiau dažniausiai nelaimėliai būna neblaivūs.



NAUJAUSI KOMENTARAI

BO

BO portretas
prieš metus, mano mama begdama į autobusą nukrito ir stipriai susimušė veidą, sėdėjo visa kraujuota ir verkė 20 minučių stotelėje... nei vienas žmogus nepriėjo, nepaklause, neiškvietė greitosios.... stebina žmonių abejingumas, kaip suprantu, kol tai neliečia tavęs, tai net galvos nepasuksiu...

JonasJonaitis

JonasJonaitis portretas
Zmoniu nuzmogejimas

manau

manau portretas
O kaip jums atrodo? Džiunglėse gyvename, džiunglių įstatymų laikomės, - kiekvienas už save, čia silpni nereikalingi, bent jau tol, kol nepaliečia kiekvieną.Kol nelaimė nepaliečia konkretaus asmens, tai dauguma jų abejingi kito žmogaus bėdai. Tai ne mano reikalas, aš neturiu laiko, skubu, nenoriu turėti reikalų su policija , medikais ir t.t ir t.t. Bet kai bėda ištinka jį, - tik tuomet tas abejingas žmogus supranta kokia didžiulė nelaimė ištiko žmonija , kad ji tapo tokia abuoja artimųjų bėdoms.
VISI KOMENTARAI 33
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių