- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Karantinas pakeitė vilniečių prausimosi įpročius – pasak Vilniaus šilumos tinklų (VŠT), karšto vandens vartojimo duomenys rodo, kad šiokiadieniais sostinės gyventojai prausiasi keliomis valandomis vėliau, nei iki tol.
Vilniaus šildymo ir karšto vandens tiekėjo duomenimis, anksčiau darbo dienai ruošdavęsi 5-7 valandą ryto, dabar didesnė dalis vilniečių maudosi iki 10 valandos.
„Matome, kad pastaruosius metus vilniečiai gyvena „amžino savaitgalio“ ritmu. Turėdavome skirtingus vandens vartojimo įpročius darbo dienomis ir savaitgaliais, tad pastebime, kad tos ribos išnyko, nebėra aiškių valandų, kuomet žmonės prausiasi. Tai reiškia, kad būnant daugiau namie, tai darome, kada patogu“, – BNS sakė VŠT komunikacijos vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.
VŠT Tinklo valdymo skyriaus vadovas Vilius Šerėnas tvirtina, kad sprendžiant pagal karšto vandens naudojimo pikus ir atoslūgius, intensyvus ruošimasis darbo dienai Vilniuje iki karantino prasidėdavo apie 5 valandą ryto ir trukdavo iki 7 valandos.
„Tokiu metu dauguma vilniečių išsiruošdavo į darbus, nedidelė dalis darbus pradėdavo kiek vėliau, o nuo maždaug 9 valandos ryto karšto vandens naudojimas stipriai sumenkdavo iki pat vakaro“, – komentare BNS teigė V. Šerėnas.
Anot jo, įmonė buvo išanalizavusi vartotojų įpročius, kadangi nuo karšto vandens poreikio konkrečiu metu priklauso, kiek įrenginių ir kokiu galingumu turi veikti.
Matome, kad pastaruosius metus vilniečiai gyvena „amžino savaitgalio“ ritmu.
VŠT atstovo teigimu, be rytinių piko valandų karšto vandens iki karantino daugiau buvo naudojama vakarais, po darbo dienos, šiuo metu karšto vandens vartojimo padidėjimai darbo dienų rytais ne tokie ryškūs ir tęsiasi ilgiau.
„Galima daryti išvadą, kad žmonės keliasi ir maudosi skirtingu metu. Vakarais karšto vandens poreikis taip pat tapo tolygesnis“, – teigė jis.
Pats didžiausias šuolis visuomet būdavo sekmadienio vakarais – jis tai sieja su gyventojų grįžimu iš sodybų ir kitų vietų bei pasiruošimu naujai darbo ir mokslo savaitei.
VŠT duomenimis, pernai Vilniuje gyvenamuosiuose pastatuose karšto vandens buvo sunaudota virš 6 mln. kubinių metrų – tai 5,5 proc. daugiau nei 2019-aisiais.
I. Trakimaitė-Šeškuvienė tai siejo su koronaviruso pandemijos metu išaugusiais gyventojų higienos poreikiais.
„Tai reiškia, kad pandemija visgi mus išmokė plauti rankas, apskritai, tie higienos įpročiai pasikeitė į gerąją pusę “, – sakė VŠT atstovė.
Lyginant su 2019-aisiais, pernai labiausiai, t.y. beveik ketvirtadaliu karšto vandens sunaudojimas išaugo liepą. V. Šerėnas pastebi, kad įprastai liepą sunaudojama mažiausiai karšto vandens.
„Panašu, kad šį mėnesį daugiausiai vilniečių išvyksta atostogauti, tačiau pernai liko namuose. Iš 7,5 proc. didesnio karšto vandens suvartojimo matome, jog metų pabaigoje didžiąsias šventes vilniečiai taip pat sutiko namuose“, – teigia VŠT atstovas.
VŠT iš viso tiekia vandenį daugiau kaip 220 tūkst. Vilniaus namų ūkių bei įmonių ir yra didžiausia Lietuvoje centralizuotos šilumos tiekėja.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Zuokas pardavė vyninių verslą6
Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas savo vyno parduotuves, pavadintas „Zenoteca“ vardu, pardavė „Vynoteką“ valdančiai bendrovei, skelbia „Delfi“. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius8
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai4
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti6
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...
-
Po gaisro sostinėje aplinkosaugininkai pradėjo neplaninį patikrinimą: bendrovė nelaikyta rizikinga2
Aplinkosaugininkai dėl Vilniuje kilusio gaisro pradėjo bendrovės neplaninį patikrinimą, skelbima, kad įmonė nebuvo priskirta prie aukštą riziką turinčių objektų. ...
-
„Litexpo“ centre prasideda karjerai ir studijoms skirta paroda1
Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį vyks parodos „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“ atidarymas. ...
-
Vilniaus savivaldybė: dėl gaisro daliai ugdymo įstaigų rekomenduojama dirbti nuotoliu1
Trečiadienio vakarą kilusio didžiulio gaisro sostinėje dūmai yra toksiški, todėl į gaisro taršos poveikio zoną (2 km spinduliu nuo gaisravietės) patenkančioms švietimo ir ugdymo įstaigoms dėl galimo neigiamo poveikio sveikatai ...